Šiltuosiuose kraštuose kone ant kiekvieno kampo linguoja palmės. Nors mūsų klimato sąlygos šiems augalams nepritaikytos, ir lauke jie augti negali, nes per žiemą nušaltų, labai daug palminių augalų puikiai auga kambaryje – tad egzotikos mėgėjai savo tropikų oazę gali susikurti namuose.
Palmės asocijuojasi su kažkuo solidžiu ir stabiliu – didinga išvaizda, ilgaamžiškumu, žaluma ir vešlumu, tad kiti augalai joms sunkiai prilygsta. Palmės yra iš tų retų augalų, kurie namuose gali augti kelis dešimtmečius, jomis ne taip lengva atsikratyti, kaip kitais augalais, jei dėl kokių nors priežasčių jie atsibodo ar tiesiog nebenorime jų auginti.
Todėl rinktis kambarinę palmę reikėtų itin atidžiai ir atsakingai, beveik taip pat, kaip renkantis namų augintinį – katę arba šunį, nes bet kuri palmė dėl savo ilgaamžiškumo taps ilgamete šeimos nare.
Palmių įvairovė
Gamtoje palmės auga visų žemynų tropikų ir subtropikų juostoje, nuo vandenynų ir jūrų pakrančių iki pat aukštikalnių šlaitų, taip pat palmių galima rasti pelkėse, tropikų miškuose, savanose ir karštų dykumų oazėse.
Arekiniai, arba palminiai (lot. Arecaceae) – augalų šeima, kuriai priklauso apie 198 palmių genčių ir 2650 rūšių, iš kurių apie 20-30 rūšių gali būti auginamos namuose. Didžioji dalis šios šeimos augalų atrodo panašiai – tai medžiai su vienodo storio kamienu, kurio gale šakojasi simetriškas lapų kuokštas, tačiau būna ir palmių su keliais kamienais, išsidėsčiusiais grupėmis.
Vadovaujantis logika, palmėms turėtų patikti karštis, bet iš tiesų palmės ne itin mėgsta saulę, joms nepatinka tiesioginiai saulės spinduliai, būtent todėl jos taip gerai auga namuose, nes mėgsta pavėsį. Išimtis yra tik datulių palmė ir kokospalmė, kurioms patinka tiesioginiai saulės spinduliai. Datulių palmė ir jai giminingos rūšys dažnai auginamos namuose, o kokospalmė – ne, nes ją labai sunku sudaiginti, be to, pirmieji auginimo metai yra labai sunkūs.
Palmių auginimui tinkamos sąlygos
Visoms palmėms patinka šiltas, švarus ir grynas oras. Jos nemėgsta skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių, bet gana gerai auga šešėlinėje pusėje ar net tamsioje patalpoje. Žiemos sode ar kitoje patalpoje su stoglangiais auginamos palmės užaugs tiesiais stiebais ir simetriškai išsidėsčiusiais lapų kuokštais, o jei patalpoje tik vienas langas, palmę reikėtų laikas nuo laiko pasukti kitu kampu, kitaip stiebas išlinks, o lapai bus vešlūs tik vienoje pusėje, aiškina augalų specialistė.
Palmės beveik kaip visi kiti kambariniai augalai nemėgsta staigaus ir didelio temperatūrų svyravimo. Renkantis, kur statyti palmę – šiltesnėje ar vėsesnėje patalpoje, geriau rinktis vėsesnę. Optimaliausia temperatūra šiems augalams nuo +18 iki +20 laipsnių. Visoms palmės reikia drėgmės – ir toms, kurios kilusios iš tropinių pelkių, ir toms, kurios natūraliai auga sausuose dykumų smėlynuose. Mažą palmę reguliariai laistyti nesunku, o didesnį vazoną palaistyti bus jau sunkiau.
Specialistai teigia, kad dažniausiai pasitaikanti klaida – šie augalai laistomi neteisingai, sudrėkinant tik viršutinį žemės sluoksnį iki pusės, šaknis paliekant sausas. Laistydami atkreipkite dėmesį, ar pro vazono apačią nesisunkia vanduo. Jei sunkiasi, reiškia, visos šaknys sudrėkintos. Palmes reikia sodinti į derlingą ir purų dirvožemį su neutralia reakcija. Purus dirvožemis turėtų būti maišytas su sunkesniu durpių–molio priedu, kad išlaikytų sunkesnį viršutinį sluoksnį. Palmių šaknų sistema šakojasi į gylį, tad jas sodinti reikėtų ne tik į labai plačius, bet ir gana gilius vazonus. Persodinant palmę nepatartina suardyti šaknų gumulo, geriau atsargiai pašalinti seną žemę ir nupjauti pasenusias, nudžiūvusias ir pažeistas šaknis. Geriausia palmes persodinti pavasarį.
Tręšti palmes reikia nuo pavasario iki vėlyvo rudens, apytikriai du kartus per mėnesį, o žiemą, kai gana trumpai būna šviesu, ir augalai išgyvena ramybės laikotarpį, jų galima netręšti.
Visas palmes puola tokie kenkėjai kaip paprastoji voratinklinė erkė (lot. Tetranychus urticae) ir netikrieji skydamariai (lot. Coccidae), kurie atsiranda, kai augalas netinkamai auginamas ar prižiūrimas.
