Čerpės, bituminė danga, skarda ar banguoti cementiniai lakštai – šlaitinio stogo dangos pasirinkimas gali tapti nemažu galvos skausmu namą besistatantiems naujakuriams. Pateikiame kelis patarimus, kurie iš rinkoje esančio didelės stogų dangos pasiūlos leis išsirinkti tinkamiausią variantą.
Čerpės yra vienas seniausių ir populiariausių būdų dengti stogus. Jos paplitusios Lietuvos ir pasaulio miestų senamiesčiuose dėl savo ilgaamžiškumo ir estetikos. Čerpės yra universalios, tinkančios įvairaus nuolydžio stogams, o tokia danga gerai saugo šilumą žiemą arba malonią vėsą vasarą. Dėl savo privalumų čerpinis stogas nėra pigus, be to, papildomai kainuos stogo pagrindas tokiai dangai.
Bituminė danga arba bituminės čerpelės dėl savo universalumo yra populiarios tarp naujakurių. Jomis lengva ir greita uždengti stogus turinčius daug plokštumų ir kampų.Iš kitos pusės jos tinka toli gražu ne visoms klimatinėms sąlygoms.
„Bituminės dangos negalima kloti ten, kur yra spygliuočių medžių. Nukritę ant stogo, spygliai įsirėžia į bitumą ir vėliau ant jo pradeda augti kerpės, kaupiasi nešvarumai. Iškyla pavojus, kad bus pažeistas stogo sandarumas“, – teigia architektas Gediminas Sakalis.
Be to, bitumo čerpelėms yra būtinas ištisinis tvirtas pagrindas, pavyzdžiui – klijuotos orientuotų skiedrų plokštės (OSB), prie kurio kalama bituminė danga.
Skardinė stogo danga ilgą laiką buvo vienas mėgstamiausių pasirinkimų, tačiau išaugusios metalo kainos sąlygojo ir plieninės stogo dangos kainos kilimą. Čia nekalbame apie itin prabangias, ilgaamžes vario ar cinko skardos dangas, bet apie daugumai matytą skardinę čerpes imituojančią dangą, kuri tvirtinama ne rišant viela ir lankstant skardą, bet varžtais. Ji turi kelis esminius trūkumus: barška garsiau, negu kitos dangos lyjant net ir nestipriam lietui, iškart įkaista nuo saulės, draudimas nekompensuoja krušos išdaužytos plieninės dangos. Be to, stogo darbams atlikti reikia itin kvalifikuotų ir sąžiningų stogdengių, nes mažiausias montavimo technologijos nukrypimas greitai sugadina visą stogą.
„Lietuvos klimato sąlygos lemia, kad ant skardinio stogo gali susidaryti nemaži temperatūrų skirtumai. Sakykime, stogo viršų kaitina pavasario saulė, o apačią šaldo tirpstantis sniegas. Nori ar nenori, bet skardos lakštai tokiu atveju deformuojasi – išlinksta arba atšoka nuo pagrindo. Per susidariusius tarpus į namo konstrukcijas patenka drėgmė“, – pažymi architektas.
Banguoti pluoštinio cemento lakštai, arba beasbestis šiferis, yra viena populiariausių stogo dangų Lietuvoje. Statybos specialistai tokią dangą vertina dėl patvarumo, estetikos ir ilgaamžiškumo. Gerai prižiūrimas toks stogas tarnaus virš 50 metų.
„Visų populiarių stogo dangų kaina yra panaši, tačiau beasbesčiai pluoštinio cemento lakštai turi vieną didelį privalumą – dangą sumontuoti nesudėtinga ir netrunka ilgai. Montažo darbus gali atlikti ir pats šeimininkas. Lyginant su metalo arba bitumine danga, cemento lakštų stogo įrengimas gali kainuoti 30-40 proc. pigiau vien dėl mažų montavimo ir stogo parengimo kaštų. O ir estetiniu požiūriu tokie stogai atrodo nepriekaištingai“, – sako G. Sakalis.
Architektas samprotauja, kad žmonės šią dangą naudoja nuo sovietinių laikų, todėl kai kam jos išvaizda gali būti įkyrėjusi. Tačiau paskutiniu metu banguoti cemento lakštai išgyvena renesansą dėl kelių priežasčių. Viena – joje nebėra kenksmingojo asbestos, antra – mažieji lakštai su didelėmis bangomis sukuria stogo estetiką, kuri konkuruoja su aukčiausios klasės stogo dangomis.
Pasak specialisto, renkantis stogo dangą pastatui, reikėtų atkreipti į dėmesį architektūrinį kontekstą – kokioje vietovėje stovi pastatas, ar šalia yra medžių, koks stogo nuolydis ir kitus faktorius. Nuo to labiausiai priklausys, ar pasirinkta stogo danga tarnaus ilgai ir patikimai.
