„Nestandartinėms erdvėms – nestandartiniai baldai“, – taip savo namus apibūdino Gerda Tartainienė, kartu su vyru ir dviem vaikais įsikūrusi viršutiniame namo aukšte su nuolaidžiomis lubomis.
Į naujus namus Tartainių šeima įsikėlė prieš keturis metus. Bute tebuvo padaryta dalinė apdaila, tad šeimai teko nelengva užduotis – įrengti įdomias erdves patiems.
Jų būsto dydis viršija 80 kv.m., vaikų kambarys užima 13 kvadratų. Anot G. Tartainienės, kurdami namų interjerą, dizainerių jie nesamdė, tačiau į specialistus teko kreiptis užsisakant specialius baldus pagal šeimai tinkančius išmatavimus.
Dėmesį kreipė į funkcionalumą
„Iš pradžių nupirkome spintą, nes norėjome, kad ji būtų su veidrodinėmis durimis, paskui prie spintos derinome lovas ir paskutinis akcentas – lentynos. Kadangi išsirinkome tamsesnės spalvos spintą, likusius baldus derinome prie jos. Nenorėjome daryti visiškai vaikiško kambario, nes vaikai labai greitai išauga ir nesinori vėl visko keisti. Kuriame galvodami apie ateitį, ilgesniam laikui, tad kažko ypatingai vaikiško neieškojome“, – apie pačių tėvų kurtą kambarį pasakojo G. Tartienė.
„Bandėme išnaudoti visas erdves, kad vaikai ateityje galėtų kažką pasidėti. Kadangi tai yra mansarda, visur negalima užlįsti, o labai norėjosi ir lentynėlę padėti, ir erdves papuošti. Nedarėme nei rožinio, nei žydro kambario. Žinojome, kad ateityje planuojame turėti dar vieną vaiką, tad iš karto statėme ir dvi lovas. Užaugs vaikai, tos visos barbės nebepatiks. Baldas yra statomas ne vieniems metams, todėl kreipėme dėmesį į funkcionalumą“, – tikino 6 metų mergaitės ir vieno meto amžiaus berniuko mama.
Leisti būti princesėmis
Pasak interjero dizainerės Vėtrės Markevičiūtės, mergaitės nuo berniukų nesiskiria niekuo, išskyrus žaislus ir žaidimus, tad ir kambarį joms reikia kurti atsižvelgiant ne į lytį, o į poreikius bei amžių, tačiau kreipiant dėmesį į funkcionalumą ir ilgaamžiškumą būtina nepamiršti, kad kambaryje augs mažas, kūrybiškas žmogutis.
„Vaikai miega, žaidžia, piešia, persirengia ir panašiai. Visam tam turi būti funkcionaliai pritaikyta aplinka. Būtinai tarkitės su savo mažąja ir rodykite jai, iš ko galima rinktis, paaiškinkite, ką ir kodėl renkate. Mergaitėms patinka gėlių, drugelių, žirgų, princesių, debesėlių, gyvūnėlių motyvai. Atminkite, jei pasirinktas piešinys ar spalva pabos, po poros metų, jūs jį lengvai galėsite pakeisti, tuo tarpu mergaitė užaugusi visą gyvenimą prisimins, kokiame pasakiškame kambaryje ji augo. Beje, gerai įrengtas vaiko kambarys pasąmoningai lavina ir estetinį pojūtį“, – apie mergaitės kambario svarbą jos gyvenime kalbėjo dizainerė.
Ji patarė nevengti ryškių spalvų ir kosmetinių remontų: „Mergaitėms tinka tiek įprasta rožinė, tiek žydra, oranžinė, ruda ar violetinė. Spalvos pasirinkimas labai priklauso nuo amžiaus, kuo mažesnis vaikas (nuo gimimo iki 1–2metų), tuo švelnesnės ir ramesnės turėtų būti spalvos. Jei kambarys buvo įrengtas kūdikiui, tuomet jį keisti reikės nuo 2–3 metų. Kitas stilistinis keitimas būtų nuo pirmos klasės. Vėliau keisti reikėtų sulaukus paauglystės pradžios, kokių 10 metų ir paskutinis būnant 15-16 metų. Vidutiniškai skaičiuojama kas 5 metus, per tą laiką vaikas paauga, pasikeičia poreikiai, apsidėvi sienos.“
Svarbiausia – kokybiški ir vaiko poreikius atitinkantys baldai
„Kambarys, žinoma, neapsieis be lovos ir spintos, būtinos lentynos knygoms ir žaislams, viena kita komodelė, piešimo ir darbelių staliukas, o vyresnei – mokyklinis stalas su patogia kėde. Labai gerai, jei kambaryje lieka vietos foteliukui ar sėdmaišiui, jie patogūs prisėsti rengiantis ar skaitant knygas. Geriausia būtų turėti baldus iš natūralių medžiagų, gali būti ir iš laminato, svarbu, kad būtų saugių formų ir patvarūs. Nebūtina vaikui pirkti labai brangius baldus, svarbu kad jie atitiktų šeimos biudžetą ir, kad nebūtų skausminga vaikui išaugus juos pakeisti. Baldų augimas: iš lopšio į kūdikio lovelę, iš kūdikio lovelės į vaiko lovytę, o iš jos į normalią lovą iki brandos.“
Interjero dizainerė patarė vengti į vaikų kambarį statyti suaugusiems skirtus baldus, nes tuomet vaikai patys nieko nepasiekia ir turi prašyti pagalbos iš tėvų, o taip neugdomas jų savarankiškumas. Taip pat ji pabrėžė, kad vaikams iki 5 metų reikėtų palikti daugiau tuščių grindų ploto, kuris būtų skirtas žaidimams, vėliau, vaikui augant, žaidimų ant grindų mažėja ir 10 metų vaikui pradeda trūkti ne erdvės, o privatumo.
„Pagrindinė klaida, kai kambarys įrengiamas visam gyvenimui nuo gimimo iki studijų. Taip atimama galimybė vaikui gyventi tame amžiaus tarpsnyje, kuriame dabar yra. Mergaičių kambariams bijoma rinktis rožinę spalvą ir gėlių motyvus, kad netaptų princesėmis. Tačiau juk tai tik žaidimas, kurį jos labai gražiai žaidžia ir išauga į dailias merginas“, – tikino Vėtrė Markevičiūtė.