53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Pataria specialistas: kaip pritaikyti grindinį šildymą skirtingoms dangoms?

Pataria specialistas: kaip pritaikyti grindinį šildymą skirtingoms dangoms?

Sklinda gandai, kad grindinis šildymas netinkamas tam tikroms grindų dangoms. Šiuolaikinių statybinių medžiagų eksploatacijos įvairiapusiškumas leidžia gyvenamų patalpų įvairiose grindinio šildymo sistemų konstrukcijose naudoti praktiškai visas tipines grindų dangas. Paaiškinti, kaip pritaikyti grindinį šildymą skirtingoms dangoms sutiko „Uponor“ techninių sprendimų vadovas Artūras Laukys.

Tiesa, prieš klojant grindų dangą būtina patikrinti jos tinkamumą. Be to, svarbu ir tai, kad betone liktų ne daugiau kaip 2 procentai drėgmės. Reikia atjungti ir šildymą patalpose. Grindų dangas laikyti ir kloti pagal atitinkamus standartus ir gamintojo nurodymus.

Kad vėlesniuose etapuose būtų išvengta problemų kiekvieno tipo grindų dangos charakteristikos turi būti įvertintos projektavimo stadijoje. Pagrindinį dėmesį reikia atkreipti į suminį (bendrą) pasirinktos grindų dangos šiluminės varžos koeficientą Rλβ. Grindinio šildymo atveju grindų dangos varža neturi viršyti 0,15 [(kv.m xK)/W]. Kuo mažesnis bus dangos Rλβ, tuo efektyvesnė bus grindinio šildymo sistema.

Kai kurių tipų dangos pasižymi aukštomis šiluminės izoliacijos savybėmis, kurios gali sumažinti grindų šildymo spinduliuojamą šilumą. Tinkamos grindų šildymui kiliminės dangos žymimos atitinkamu sertifikuotu specialiu ženklu su trimis rodyklėmis iš viršaus.

Keramika, natūralus akmuo ir betonas

Šios apdailinės grindų medžiagos gali būti naudojamos tiek plono sluoksnio, tiek ir didesnio. Reikėtų tik prisiminti, kad didesnis grindų dangos storis padidins grindų virš šildymo vamzdžių konstrukciją, kas lems didesnę grindų šildymo inerciją ir valdymo reakcijos laiką.

Kiliminės dangos

Paprastai kiliminės dangos tinka virš šildomų grindų. Šio tipo grindų danga turi būti gerai prigludusi visu paviršiumi, ir jų mažas šilumos laidumas turi būti įvertintas.

Kai ant grindų planuojama papildoma kiliminė danga, būtina skaičiuoti bendrą grindų dangos varžos koeficientą:

Rλβ = [(Ag–Ab)x Rλo + Ab x(Rλo+Rλt)]/Ag

čia: Ag – bendras patalpos plotas; Ab – kiliminės dangos plotas;

Rλo – pagrindinės dangos šiluminė varža; Rλt – kiliminės dangos šiluminė varža.

Pavyzdys:

jei 25 kv.m patalpos grindyse keramika Rλo=0,02 kv.m K/W yra 8 kv.m kilimas su Rλt=0,15 kv.m K/W bendra grindų šiluminė varža bus

Rλβ = [(25–8)x 0,02 + 8 x(0,02+0,15)]/25 Rλβ = 0,07 kv.m K/W

Plastikinės dangos

Plastikinių medžiagų temperatūrinio plėtimosi tipinės charakteristikos pagrinde lemia jų galimumą ir panaudojimo tinkamumą grindinio šildymo sistemose.

Medinės dangos

Grindys gali būti dengiamos parketo lenta arba kito tipo medine apdaila. Nepatartina didinti šiluminį pasipriešinimą naudojant papildomas montavimo medžiagas tokias kaip gofruotas kartonas. Tokiais atvejais, kai naudojamos jau pagamintos medinės panelės/plokštės, be didesnių problemų jas montuoti galima su išlyginimui skirta medžiaga.

Tais atvejais, kai realūs grindų dangos šiluminio laidumo parametrai nėra žinomi, skaičiavimuose priimta imti, jog Rλβ = 0,1 [(kv.mxK)/W]

Betono sluoksnio virš vamzdžių storis

Šilumos atidavimas grindinio šildymo atveju tiesiogiai priklauso nuo vamzdyno montavimo gylio.

Sistemose, kuriose vamzdžiai yra giliau už standartinį rekomenduojamą gylį tam, jog pasiekti tą patį rezultatą šilumnešio temperatūra turi būti aukštesnė. Iš kitos pusės esant didesniam vamzdžių gyliui grindų temperatūros pasiskirstymas bus tolygesnis. Standartinis betono sluoksnis virš vamzdžių yra 45 mm, o anhidridinio skiedinio atveju jis gali būti sumažintas iki 30 mm.

Tais atvejais, kai grindų danga turi mažą šiluminį laidumą (medinės dangos), vamzdžiai gali būti montuojami šiek tiek arčiau grindų dangos. Užbetonuojant vamzdžius yra svarbu išvengti apie vamzdyną susidarančių oro „kišenių“, kas ženkliai sumažina šilumos iš vamzdžių atidavimą į betoną.

Reikalavimai grindų šiluminei izoliacijai

Grindų izoliacija grindinio šildymo atveju turi būti įrengiama pagal sekančius normatyvinius dokumentus:

• standartas EN 1264-4 (2001 m.) „Grindų šildymas – Sistemos ir komponentai – 4d: įrengimas“, kuriame yra nustatyti reikalavimai minimaliam šiluminės izoliacijos kiekiui;

• galiojančius vietinius šiluminę izoliaciją ir šildymo įrengimą liečiančius standartus kaip naujiems, taip ir jau esantiems pastatams;

• naudotinos tiktai standartus atitinkančios ir/arba oficialiai sertifikuotos medžiagos. Šiluminė izoliacija turi atitikti standartų EN 13162 ir EN 13171 keliamus reikalavimus.

Rekomenduojama šiluminės izoliacijos varžos Rλ [m2xK/W] nuo apačioje esančios aplinkos temperatūros Θe,d [˚C] :

Virš šildomų Virš grunto*) Θe,d > 0˚C 0˚C > Θe,d > -5˚C -5˚C > Θe,d > -15˚C
patalpų 0,75 1,25 1,25 1,50 2,00*) kai gruntiniai vandenys yra < 5 m varžos reikšmė turi būti koreguojama (didinama).

Grindų šildymo atveju papildomi nuostoliai į gruntą bus nežymūs, jei šiluminės izoliacijos storis bus didesnis už 8 cm (esant izoliacijos šiluminiam laidumui λ= 0,04 [W/mxK] – žiūrėti lentelę žemiau). Tada tai sudarys mažiau 2% nuo bendrų šiluminės energijos nuostolių.

Planuojant šiluminės izoliacijos kiekį svarbu išpildyti minimalius šiluminės varžos Rλ reikalavimus, kurie priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento ir jos storio.

Grindų sandarinimas ir kraštinė juosta

Su gruntu kontaktuojančios pastato konstrukcijos turi būti pastoviai apsaugotos nuo drėgmės patekimo į jas, įskaitant ir sienas bei perdangas. Tais atvejais, kai ištisinės grindų perdangos konstrukcijos (pavyzdžiui, betoninė perdanga naujai pastatytame pastate arba vientisos monolitinės grindys ant grunto) gali būti paveikiamos drėgmės, tai drėgmės pakliuvimą į sausas grindis galima sustabdyti 0,2 mm polietileno plėvele. Dėl detalesnės informacijos apie sausų grindų įrengimą rekomenduojama konsultuotis su grindų konstruktoriais.

Kraštinė juosta grindų šiluminio judėjimo kompensavimui privalo būti naudojama visais atvejais, kur betonu ar skiediniais užlietos grindys kontaktuoja su kitomis vertikaliomis pastato konstrukcijomis – ne tik sienomis, bet ir kolonomis, laiptais ir panašiai.

Taigi kraštinė juosta dedama palei visą išorinių ir vidinių šildomos grindimis patalpos sienų perimetrą. Jos suspaudimas – kompensavimo riba turi būti ne mažesnė kaip 5 mm. (Remiantis EN 1264 „Šlapio tipo grindys pastato konstrukcijoje“)

Kai naudojama kelių sluoksnių šiluminė grindų izoliacija kraštinė juosta montuojama kartu su paskutiniu izoliacijos sluoksniu ją prispaudžiant prie sienos, kad būtų išvengta bet kokio jos padėties pasislinkimo liejant grindis.

Mano išsaugoti straipsniai