Kai kas žavisi tobulai išrikiuotais gėlynais, o kiti – gyvybės kupinais, natūralumu alsuojančiais kiemais. Gėlių augintoja ir tinklaraštininkė (Mano gėlių blogas) Evelina renkasi pastarąjį kelią – kurti žalią aplinką, kurioje klesti ne tik augalai, bet ir vabzdžiai, paukščiai bei šeimos gyvenimas. Nuo šiltnamyje auginamų pomidorų iki balkonų augalų ir vazoninių kompozicijų kieme – kiekvienas kampelis kupinas spalvų, kvapų ir laisvės. Šį kartą Evelina dalijasi savo patirtimi, patarimais pradedantiesiems ir atskleidžia, kodėl šiuo metu taip masiškais išpopuliarėjęs chaose planting gali tapti vienu iš sėkmingiausių šių metų sprendimų jūsų kiemui ar balkonui.
Evelina, ką augini savo kieme, šiltnamyje ir namuose? Tikiu, tai turbūt neaprėpiama gausybė, bet bent trumpai supažindink su savo žaliaisiais augintiniais.
Kieme auginu tikrai labai daug skirtingų gėlių rūšių. Sunku būtų išskirti bent vieną.
Mano pagrindinis tikslas yra didinti bioįvairovę aplink save, tad sodinu daug skirtingų gėlių, krūmų, medžių.
Stengiuosi, kad visi būtų skirtingų rūšių, nes kiekvienas augalas pritraukia vis kitokį vabaliuką, o kiekvienas medis vis kitokį paukštelį ir t.t.
Tačiau tam, kad visa tai neatrodytų kaip jovalas, apsistojau ties trimis pagrindinėmis augalų spalvomis: balta, rožinė, violetinė. Taip pat bendrą vaizdą suvienija tai, kad augalus atkartoju, tad atsiranda vientisumo pojūtis.
Tačiau daržininkystėje viskas kitaip, auginu tik tai, ką šeima valgo. Išbandžiau auginti viską, ko norisi, bet finale likdavo daug nesuvalgytų daržovių, tad šiemet liko tik vaikų pamėgti špinatai, kale kopūstai, žirniai, braškės, žemuogės, prieskonių lysvė.
Šiltnamyje, žinoma, pomidorai, agurkai, paprikos ir gėlės. Gėlės ir lysvėse, kažkaip netyčia visur atsiranda (juokiasi).
O namuose, kadangi turim katiną, kuris viską kramto, auginu tik orchidėjas ir skirtingas skidnapų veisles. Čia jau ne mes renkamės, ką auginti, o katinas diktuoja, ko nevalgo (šypsosi).
Ką patartum tiems, kurie neturi didelio kiemo, o tik terasą ar balkoną, bet trokšta susikurti savo jaukią žalią oazę? Kokius augalus ir gėles galima būtų nesunkiai auginti vazonuose?
Jokiu būdu nenuleiskite rankų – net mažiausiame balkone ar terasoje galima susikurti tikrą žalią rojų! Aš pati pradėjau nuo kelių vazonėlių ant palangės, ir tai buvo mano pirmi žingsniai į šią kelionę.
Patarčiau pradėti nuo augalų, kurie dovanoja džiaugsmą be didelių rūpesčių. Petunijos, lobuliarijos, begonijos žydi visą sezoną.
O jei norite kažko praktiško – žemuogės, bazilikas, raudonėlis ar čiobrelis ne tik kvepės nuostabiai, bet ir papuoš jūsų valgių stalą.
Svarbu nepamiršti, kad vazonų augalams reikia daugiau dėmesio nei sode augantiems – jie greičiau išalksta ir ištrošksta. Tad derėtų įsivertinti, ar galėsite jiems skirti tiek laiko?
Tačiau net ir turėdama žemės lopinėlį, visvien auginu gėles ir vazonuose.
Šiemet pas mane dominuoja ašuotė ponytails, skirtingų veislių oxalis, su kuo kontrastuoja argyranthemum pink, tekstūriškas kambarinis smidras pabrėžia kitų gėlių lengvumą, šmito kietis svyra, o aptenija mezoo pakeri savo vaškiniais faktūriniai lapais.
Bet galite auginti ir praktiškai, pavyzdžiui pasirenkant daugiametes gėles.
Vazonuose kuo puikiausiai jaučiasi kraujažolės, smilginiai augalai, šilokas, hortenzijos, heucheros, yra net pūšys tinkamos auginti vazonuose.
O turintiems žemės ploto ir svajojantiems apie tvarkingą apželdinimą, kokius augalus siūlytum būtinai įtraukti į sodinimo sąrašą?
Svajojant apie harmoningą sodą, visada pradėčiau nuo augalų, kurie formuoja sodo pagrindą ir struktūrą visus metus.
Krūmai – sodo stuburas. Hortenzijos – ypač rekomenduoju ‘Annabelle’ ir ‘Limelight’ veisles, nes jos atsparios ir ilgai žydi. Puikiai tinka pradedantiesiems.
Lanksva– labai nekaprizinga, žydi bangomis nuo pavasario iki rudens. Reikalauja minimalios priežiūros.
Alyvos – auga be priežiūros. Kvepia, puošia kiemą žiedais pavasarį, kai visi yra išsiilgę spalvų, yra veislių atkartojančių žydėjimą ir rudenį.
Daugiametės gėlės: bijūnų šeima – patikimi, žydi kasmet ir ilgai. Mano favoritai kiemui – ITOH hibridai. Jų labai ypatinga forma, jie vešlesni už žolinius ir žiedai stebina pastelinių spalvų gausa.
Rudbekijos ir ežiuolės – žydi nuo liepos iki šalnų, pritraukia drugius, nesudėtingos priežiūroje.
Astilbės ir melsvės – puikus sprendimas pusšešėlyje, papildo viena kitą.
Struktūrai ir žiemai: keletas spygliuočių – tuja, eglutė ar pušis formuoja sodo karkasą ir išlieka žalios žiemą.
Sedula – nužydėjus žiemos metu džiugina ryškiom šakom.
Patarimas: pradėkite nuo kelių patikimų rūšių. Geriau gerai prižiūrėti mažiau augalų nei skubėti su dideliais plotais. Rinkitės vietiniam klimatui tinkančius augalus – jie reikalaus mažiau pastangų.
Gal turi kažkokių savų sodo ir gėlyno gudrybių, kurias atradai?
Pastaraisiais metais atradau „chaos planting“ metodiką ir ja naudojuosi.
Tai sodinimo stilius, kuris sąmoningai atkuria natūralų, šiek tiek chaotišką gamtos vaizdą sode, priešingai nei griežtai suplanuoti, geometriški gėlynai.
Pagrindiniai principai: atsitiktinumas vietoj tvarkos – augalai sodinami ne eilėmis ar aiškiais šablonais, o tarsi savaime išaugę gamtoje, aukšti augalai gali būti priekyje, žemi – gale ir atvirkščiai.
Spalvų ir tekstūrų maišymas kieme – nenaudojamos spalvų schemos, augalai renkami intuityviai, šalia gali augti ryškiai rožinė gėlė ir oranžinė.
Savisėja – leidžiama augalams patiems pasėti sėklas ir plisti natūraliai, tai sukuria autentišką, gyvo sodo jausmą.
Šis stilius reikalauja mažiau darbo, nes gamta pati „tvarko“, didina biologinį įvairumą, sukuria unikalų, nepakartojamą rezultatą ir tinka natūralaus stiliaus sodams.
Tačiau „chaos planting“ reikalauja patirties – reikia žinoti, kurie augalai gerai sugyvena, kad chaosas netaptų tikra, sunkiai tvarkoma betvarke. Tai kontroliuojamas natūralumas – ne tikras chaosas.
Bet patirtis ateina tik su laiku, tad rekomenduoju pradėti sodinti jau šiandien, o visa kita ateis su patirtimi.
Evelinos nuotraukų galerija:
