Levandos daugelio soduose tampa tikra vasaros puošmena, tačiau atėjus žiemai nerimas sugrįžta: ar jos tikrai atlaikys lietuviškus šalčius? Temperatūrai nukritus iki –20 ar net –25 °C, dalis augintojų baiminasi, kad pavasarį krūmeliai nebeatsigaus. Tiesa yra ta, kad levandos gali sėkmingai peržiemoti ir mūsų klimato sąlygomis, tačiau tik tuomet, jei jos tinkamai paruoštos ir auga tinkamoje vietoje.
Tikrosios levandos
Lietuvoje dažniausiai auginamos tikrosios levandos – Lavandula angustifolia. Tai viena atspariausių rūšių, galinti pakęsti stipresnius šalčius. Vis dėlto didžiausias pavojus levandoms yra ne pats šaltis, o per didelė drėgmė. Užmirkusios šaknys žiemą dažnai pradeda pūti, o staigūs temperatūros svyravimai dar labiau apsunkina augalo išlikimą. Būtent todėl tinkamas pasiruošimas žiemai yra lemiamas.
Žingsniai
Pirmasis svarbus žingsnis – saikingas rudeninis genėjimas. Levandų nereikėtų palikti visiškai netvarkingų, tačiau ir pernelyg stipriai trumpinti jų negalima. Geriausia nugenėti peržydėjusius žiedynus ir lengvai suformuoti krūmelį dar ankstyvą rudenį. Svarbu nekarpyti sumedėjusių stiebų, nes per stiprus genėjimas susilpnina augalą prieš žiemą. Taip pat nereikėtų genėti per vėlai, kai orai jau vėsta – tai gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie nespės sumedėti ir taps jautrūs šalčiui.
Antrasis būdas išsaugoti levandas – apsaugoti jas nuo drėgmės pertekliaus. Daugelis daro klaidą manydami, kad pagrindinė užduotis yra „apšiltinti“ augalą. Iš tiesų daug svarbiau užtikrinti gerą drenažą. Levandos puikiai jaučiasi lengvoje, smėlingoje dirvoje, todėl jei žemė sunki ar molinga, verta ją pagerinti įmaišant smėlio ar žvyro. Žiemą galima naudoti lengvą, orui pralaidžią dangą ar eglišakes, kurios apsaugo nuo staigių temperatūros pokyčių ir padeda išlaikyti natūralų sniego sluoksnį. Tačiau sandari plėvelė ar storas durpių sluoksnis gali sukelti priešingą efektą – kaupti drėgmę ir skatinti puvimą.
Trečiasis ir bene svarbiausias faktorius – tinkama augimo vieta. Levandos mėgsta saulę ir šilumą, todėl geriausia jas sodinti pietinėje ar vakarinėje pusėje, kur dirva greičiau pradžiūsta. Idealu, jei augalas auga šiek tiek pakeltoje vietoje ar šlaite, kur nesikaupia vanduo. Jei levandos pasodintos tinkamoje vietoje, dažnai jos sėkmingai peržiemoja net be papildomos apsaugos.
Levandų rūšys
Renkantis levandas svarbiausia atkreipti dėmesį ne tik į žiedų spalvą ar kvapą, bet ir į rūšį. Būtent nuo jos priklauso, ar augalas galės žiemoti lauke, ar teks ieškoti saugesnės vietos. Nors visos levandos atrodo panašios, jų atsparumas šalčiui skiriasi gana ženkliai.
Tikroji levanda – patikimiausias pasirinkimas
Patikimiausia mūsų klimato sąlygomis yra tikroji levanda – Lavandula angustifolia. Ji dar vadinama siauralape arba angliškąja levanda. Ši rūšis gali pakęsti net iki –25 °C šalčius, jei auga sausoje, gerai drenuotoje dirvoje. Būtent ją dažniausiai rekomenduoja patyrę augintojai, planuojantys sodinti levandas atvirame grunte.
Tikrosios levandos paprastai žydi violetiniais ar melsvais žiedais, jų kvapas švelnus, klasikinis. Šios rūšies veislės, tokios kaip ‘Hidcote’ ar ‘Munstead’, laikomos vienomis atspariausių ir geriausiai prisitaikiusių prie vėsesnio klimato.
Prancūziškos levandos – grožis, bet ne atsparumas
Tuo tarpu prancūziškos levandos – Lavandula stoechas – pasižymi įspūdingais žiedais su ryškiomis „auselėmis“ viršūnėje. Jos atrodo dekoratyviau, tačiau yra gerokai jautresnės šalčiui. Temperatūrai nukritus žemiau –5 ar –7 °C, augalas gali stipriai nukentėti.
Dėl šios priežasties Lietuvoje jos dažniausiai auginamos vazonuose ar terasose, o žiemai perkeliamos į vėsią, šviesią patalpą. Tai gali būti nešildomas šiltnamis, veranda ar garažas su langu, kur temperatūra išlieka apie 5–10 °C.
Plačialapė ir tarpinė levanda
Rečiau soduose sutinkama plačialapė levanda – Lavandula latifolia. Ji labiau mėgsta šiltesnį klimatą ir Lietuvos žiemų paprastai neištveria. Dar viena rūšis – tarpinė levanda, dar vadinama lavandinu – Lavandula × intermedia. Tai tikrosios ir plačialapės levandos hibridas. Ji pasižymi aukštesniais stiebais ir gausesniu žydėjimu, dažnai auginama komerciniams tikslams. Tačiau jos atsparumas šalčiui paprastai mažesnis nei tikrosios levandos, todėl atšiauresnėmis žiemomis gali apšalti.
Kaip atskirti, kokią levandą įsigijote?
Perkant levandą svarbu perskaityti augalo etiketę. Jei nurodyta „Lavandula angustifolia“, tai geriausias pasirinkimas sodinimui lauke. Jei matote „Lavandula stoechas“ ar „Lavandula × intermedia“, verta iš anksto suplanuoti papildomą apsaugą arba auginimą vazone.
Trumpai tariant, levandos per žiemą įšąla ne todėl, kad jos „neatsparios iš prigimties“, o todėl, kad pasirenkama netinkama rūšis mūsų klimatui. Todėl prieš sodinant būtina žinoti, kokį augalą laikote rankose – tai paprastas žingsnis, galintis išgelbėti jūsų levandų krūmus nuo žiemos nuostolių.
Neišrauti!
Jei pavasarį levandos atrodo nušalusios ir sausos, nereikėtų skubėti jų išrauti. Dažnai augalas atgyja vėliau, kai dirva sušyla. Tik balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje galima atsargiai pašalinti sausas šakeles ir patikrinti, ar prie pagrindo nėra žalių pumpurų. Net ir stipriai apšalę krūmeliai kartais sėkmingai atželia.
Taigi, ar levandos per žiemą įšąla? Taip gali nutikti, jei jos auga per drėgnoje dirvoje ar netinkamai prižiūrimos. Tačiau pasirinkus atsparią rūšį, pasirūpinus saikingu genėjimu ir geru drenažu, levandos gali išgyventi net iki –25 °C šalčius ir kasmet džiuginti savo aromatu bei žiedais.
