Iki kalendorinio rudens liko vos kelios dienos, todėl gali atrodyti, kad gėlių sėjos sezonas jau baigėsi. Tačiau rugpjūčio pabaigoje dar yra ką nuveikti: kai kurias gėles verta pasėti būtent dabar, kad pavasarį jos startuotų anksčiau ir gėlynas greičiau prisipildytų spalvų.
Kai kurių atsparių vienmečių ir dvimečių gėlių sėklas galima sėti vasaros pabaigoje. Vienos iki šalčių spėja suformuoti jaunus augalus, kitos žiemą praleidžia dirvoje ir, atšilus orams, pradeda dygti anksčiau už pavasarį pasėtas.
Rezultatas – mažiau darbo pavasarį ir gėlynas, kuris naują sezoną gali pradėti gerokai anksčiau. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamas rūšis. Rugpjūčio pabaigoje nereikėtų berti į lysvę visų po ranka pasitaikiusių sėklų – vienoms gėlėms toks laikas labai tinkamas, kitoms jau gali būti per vėlu.
Taip pat skaitykite:
Kodėl verta sėti vasaros pabaigoje?
Rugpjūčio pabaigoje dirva vis dar yra įšilusi, tačiau dienos ir ypač naktys tampa vėsesnės. Jei netrūksta drėgmės, kai kurioms atsparioms rūšims tai gali būti palankus metas.
Tokia sėja turi kelis privalumus.
Pavasarį augalai gali pradėti vegetuoti anksčiau, nes jų sėklos ar jau susiformavusios jaunos skrotelės žiemą praleido lauke. Be to, nereikia užimti palangių daugybe daigyklų.
Apie tai, kad rugpjūčio pabaigoje sėklų pakelių dar nereikėtų slėpti iki pavasario, rašo ir tsn.ua. Portalas atkreipia dėmesį į gėles, kurias pasėjus vasaros pabaigoje galima pasiruošti ankstesniam ir gausesniam kito sezono žydėjimui.
Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) taip pat nurodo, kad vasarą sėjamos dvimetės gėlės, o atsparias vienmetes galima sėti ir rudenėjant – rudenį pasėti atsparūs augalai kitą sezoną paprastai pradeda augti anksčiau už pavasarį pasėtus.
Tačiau paskutinė rugpjūčio savaitė jau yra pereinamasis laikotarpis. Lietuvos sąlygomis verta stebėti orus: jeigu naktys staiga smarkiai atvėsta, dalį gėlių patikimiau sėti į daigyklą ar apsaugotą lysvę.
1. Neužmirštuolės
Melsvas neužmirštuolių kilimas – vienas gražiausių pavasarinio sodo vaizdų.
Neužmirštuolės yra dvimetės gėlės, todėl jų gyvenimo ciklas puikiai tinka sodininkams, norintiems žiedų kitą pavasarį. Pirmaisiais metais augalas daugiausia formuoja lapus ir šaknų sistemą, o po žiemos pradeda ruoštis žydėjimui.
Sėklas berkite į purią, drėgną žemę ir neužkaskite labai giliai.
Jeigu rugpjūčio pabaiga šilta, augalai dar gali spėti sustiprėti. Jei orai jau gerokai vėsesni, saugesnis pasirinkimas – daiginti apsaugotoje vietoje ir vėliau jaunus augalus perkelti ten, kur norėsite jų pavasarį.
Neužmirštuolės ypač gražiai atrodo po medžiais, prie takelių, tarp tulpių ir narcizų.
2. Saulutės
Paprastosios saulutės gali atrodyti kuklios, tačiau pavasarį jos yra vienos iš tų gėlių, kurios labai greitai suteikia sodui spalvos.
Baltos, rožinės ar sodresnių tonų saulutės tinka gėlynų pakraščiams, nedidelėms lysvėms, vazonams ir natūralistinio stiliaus sodams.
Tai taip pat dvimetėms priskiriama kultūra.
Idealiausia jas sėti kiek anksčiau vasarą, tačiau šiltą rugpjūčio pabaigą dar galima pabandyti. Svarbiausia neleisti ką tik pasėtai vietai visiškai išdžiūti.
Jei rugsėjis pasitaikys švelnus, jauni augalai turės daugiau laiko įsitvirtinti iki žiemos.
3. Našlaitės ir raguotosios našlaitės
Jeigu norite ryškių spalvų vos prasidėjus pavasariui, našlaitės – vienas pirmųjų pasirinkimų.
Geltonos, violetinės, mėlynos, baltos ar kelių spalvų gėlės puikiai ištveria vėsesnius orus ir būtent todėl taip dažnai naudojamos ankstyvo pavasario kompozicijose.
Tačiau rugpjūčio 26-oji jau yra gana vėlyvas terminas našlaitėms pradėti nuo sėklos.
Jei norite didesnės sėkmės tikimybės, sėkite jas ne bet kur atviroje lysvėje, o į nedidelius vazonėlius, daigyklą ar kitą nuo ekstremalių sąlygų lengviau apsaugomą vietą.
Svarbiausias tikslas iki šalčių – užauginti ne žiedus, o stiprų jauną augalą.
4. Katilėliai
Katilėliai ypač tinka romantiškiems, natūralistiniams gėlynams.
Jų mėlyni, violetiniai, balti ar rausvi varpelio formos žiedai gražiai dera su kitais daugiamečiais augalais.
Sėklos labai smulkios, todėl jų nereikia užberti storu žemės sluoksniu. Sėjant vasaros pabaigoje svarbiausia palaikyti tolygią drėgmę ir neleisti paviršiui sukietėti.
Reikėtų nusiteikti, kad ne visos katilėlių rūšys po rugpjūčio sėjos žydės jau ankstyvą pavasarį. Dalis jų pirmiausia stiprins šaknų sistemą ir savo grožį parodys kiek vėliau.
Tačiau vasaros pabaigoje pradėtas jų auginimas gali sutaupyti laiko kitą sezoną.
5. Sinavadai
Sinavadai, dar vadinami akvilegijomis, atrodo lyg gėlės iš seno kaimiško sodo.
Jie mėgstami dėl neįprastos žiedų formos ir gebėjimo augti vietose, kuriose ne visą dieną šviečia tiesioginė saulė.
Šioms gėlėms vėsa netgi gali būti naudinga.
Jų sėkloms kartais reikia šalčio periodo, kad būtų paskatintas dygimas. RHS nurodo, kad sinavadų sėklos paprastai sėjamos pavasarį arba vasaros pradžioje, tačiau rudenį pasėtos sėklos gali per žiemą natūraliai patirti joms reikalingą šalčio poveikį.
Todėl rugpjūčio pabaigoje sinavadus galima sėti kaip ilgalaikę investiciją į gėlyną.
Tik nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas dabar pasėtas augalas būtinai pražys jau artimiausią pavasarį – sinavadams kartais reikia daugiau laiko.
6. Rugiagėlės
O štai norintiems patikimesnio vėlyvos vasaros eksperimento verta prisiminti atsparias vienmetes gėles.
Rugiagėlės – viena jų.
RHS rugpjūčio darbų rekomendacijose nurodo, kad mėnesio pabaigoje jau galima pradėti tiesiogiai į gėlynus sėti atsparias vienmetes gėles. Jos peržiemoja ir kitą sezoną pražysta anksčiau už pavasarį pasėtas.
Rugiagėlėms rinkite saulėtą vietą ir laidžią dirvą. Sėti galima ne tik tvarkingomis eilutėmis – pabandykite paberti sėklų tarp daugiamečių augalų ir sukurti natūralesnį gėlyną.
7. Medetkos
Dar viena atspari ir labai lengvai auginama gėlė – medetka. Jos gana gerai pakelia vėsesnius orus, todėl atsparių veislių sėklas galima sėti ir rudenėjant.
Rudeninės sėjos tikslas nėra sulaukti žiedų dar šiemet. Sėklos turi išlaukti tinkamo momento, o išgyvenę jauni augalai kitą sezoną gali startuoti anksčiau.
Tai itin paprastas būdas užpildyti tuščias gėlyno vietas ryškiai geltonais ir oranžiniais žiedais.
Kaip paruošti vietą sėjai?
Didžiausia klaida – tiesiog išberti sėklas į vešlią žolę ar piktžolėmis apaugusį gėlyną ir tikėtis stebuklo.
Pirmiausia pašalinkite piktžoles.
Viršutinį dirvos sluoksnį lengvai supurenkite ir išlyginkite. Žemė turi būti puri, bet ne ką tik giliai perkasta.
Smulkias sėklas berkite labai negiliai – kai kurioms pakanka vos lengvo prispaudimo prie dirvos paviršiaus. Visada verta patikrinti konkrečios rūšies sėklų pakelio nurodymus.
Po sėjos žemę atsargiai sudrėkinkite.
Ir čia prasideda svarbiausia dalis: nepamirškite pasėtos vietos po dviejų dienų.
Jeigu rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia bus sausa, dygstantys augalai be papildomos drėgmės gali žūti.
Ar dar ne per vėlu?
Rugpjūčio pabaigoje į šį klausimą nėra vieno atsakymo.
Atsparioms vienmetėms gėlėms rudeninės sėjos sezonas tik prasideda, o daliai dvimečių gėlių tai jau paskutinė galimybė ir net šiek tiek vėlyvas terminas.
Todėl svarbiausia nesivadovauti principu „visas sėklas beriame dabar“.
Neužmirštuoles, saulutes ar našlaites paskutinėmis rugpjūčio dienomis verta sėti ten, kur jauniems augalams galėsite suteikti daugiau priežiūros. Tuo tarpu atsparioms vienmetėms, pavyzdžiui, rugiagėlėms ar medetkoms, artėjantis ruduo gali būti visiškai natūralus sėjos laikas.
Ir nors ne kiekviena rugpjūčio gale į žemę patekusi sėkla jau kovą pavirs žiedu, vienas dalykas aiškus: gėlių sezonas nesibaigia tada, kai baigiasi vasara. Kartais gražiausias kito sezono gėlynas prasideda būtent nuo kelių saujų sėklų, pasėtų tada, kai dauguma jau padeda sodo įrankius į šalį.
