Hortenzijos jau ne vienerius metus išlieka tarp mėgstamiausių sodo augalų. Jos puošnios, įspūdingos ir, regis, taip norisi jų prisidauginti daugiau. Tačiau būtent čia daugelis padaro vieną labai dažną klaidą, dėl kurios auginiai paprasčiausiai neprigyja arba įsišaknija daug prasčiau.
Gėlininkai atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių nesėkmių priežasčių yra dauginimui pasirenkami žydintys, o ne nežydintys ūgliai. Patikimuose sodininkystės šaltiniuose pabrėžiama, kad hortenzijų auginiams geriausia rinktis sveikus, nežydinčius šių metų ūglius, nes jie įsišaknija lengviau ir sėkmingiau.
Kodėl žydintis ūglis yra blogas pasirinkimas?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pats gražiausias, stipriausias ir net žiedą turintis ūglis bus geriausias kandidatas dauginimui. Tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai. Kai ūglis jau žydi, didelė dalis augalo energijos nukreipiama į žiedų išlaikymą, o ne į naujų šaknų formavimą. Būtent todėl nežydintys ūgliai paprastai šaknijasi geriau. Tai aiškiai nurodo RHS rekomendacijos dėl minkštųjų auginių ir Misūrio universiteto Extension patarimai hortenzijoms.
Kada geriausia dauginti hortenzijas?
Pagal RHS rekomendacijas, hortenzijos gali būti dauginamos minkštaisiais auginiais pavasarį–ankstyvą vasarą arba pusiau sumedėjusiais auginiais vasaros pabaigoje–ankstyvą rudenį. Taigi sėkmę lemia ne tik pats ūglis, bet ir tinkamas laikas.
Tai reiškia, kad jei auginiai imami netinkamu metu arba iš netinkamos šakelės, nesėkmės tikimybė gerokai išauga.
Kaip atrodo tinkamas hortenzijos auginys?
Specialistai pataria rinktis tokį ūglį, kuris būtų:
- sveikas;
- nežydintis;
- šių metų augimo;
- pakankamai tvirtas, bet dar ne per senas ir ne visiškai sumedėjęs.
RHS taip pat rekomenduoja auginių medžiagą rinkti anksti dieną, kai ji būna prisotinta drėgmės, ir parinkti maždaug iki 10 cm ilgio jaunus ūglius.
Dar viena dažna problema – netinkamos sąlygos po pasodinimo
Vien pasirinkti gerą ūglį neužtenka. Auginiai dažnai žūsta ir todėl, kad po pasodinimo jiems sudaromos netinkamos sąlygos. Pavyzdžiui, per sausas substratas ar nepakankama oro drėgmė stipriai sumažina įsišaknijimo galimybes. RHS pabrėžia, kad auginiai turi būti laikomi taip, kad neprarastų per daug drėgmės, o didesni lapai dažnai trumpinami tam, kad sumažėtų vandens netekimas.
Kai kurie sodininkai daro ir kitą klaidą – bando hortenzijas šaknydinti tiesiog vandenyje. Tačiau „Gardeners’ World“ pažymi, kad dėl sumedėjančios hortenzijų prigimties auginiai paprastai dauginami ne vandenyje, o puriame, gerai drenuotame substrate.
Kaip padidinti sėkmės tikimybę?
Jei norite, kad hortenzijų dauginimas pavyktų, verta prisiminti kelias svarbiausias taisykles:
Rinkitės tik nežydinčius ūglius.
Tai viena svarbiausių sėkmės sąlygų.
Dauginkite tinkamu metu.
Minkštieji auginiai paprastai imami pavasarį ar vasaros pradžioje, pusiau sumedėję – vasaros pabaigoje.
Naudokite lengvą, laidų substratą.
Per sunkus, užmirkstantis mišinys dažnai skatina puvimą, o ne šaknų formavimąsi. Šaltiniai rekomenduoja gerai drenuotą, „gritty“ tipo kompostą ar substratą.
Saugokite nuo perdžiūvimo.
Auginiai turi išlikti drėgni, bet ne permirkę.
Ką svarbiausia prisiminti?
Jei reikėtų išskirti vieną klaidą, kuri dažniausiai baigiasi nesėkme, tai būtų labai paprasta: hortenzijų dauginimui pasirenkami žydintys ūgliai. Jie atrodo patraukliai, tačiau dažniausiai šaknijasi prasčiau nei nežydintys. Dėl to patyrę gėlininkai pirmiausia pataria atidžiai apžiūrėti krūmą ir rinktis ne gražiausią žieduotą šakelę, o sveiką, jauną, nežydintį ūglį.
