Gražus gėlynas nebūtinai turi reikšti nuolatinį laistymą, ravėjimą ir kasmetinį augalų atsodinimą. Tinkamai parinktos daugiametės gėlės vienoje vietoje gali augti daugelį metų, kas pavasarį vėl išleisti ūglius ir vis gausiau žydėti.
Vis dėlto visiškai priežiūros nereikalaujančių augalų nėra. Net ir patvariausioms gėlėms pirmąjį sezoną reikia daugiau drėgmės, o retkarčiais – pašalinti senus stiebus, papildyti mulčio sluoksnį ar padalyti per didelius kerus. Didžiausia sėkmės paslaptis – gėles sodinti ten, kur joms tinkamos šviesos, dirvožemio ir drėgmės sąlygos.
Šios dešimt daugiamečių gėlių puikiai tinka norintiems ilgai žydinčio, dekoratyvaus, tačiau lengvai prižiūrimo gėlyno.
1. Bijūnai
Bijūnai – vieni ilgaamžiškiausių sodo augalų. Tinkamoje vietoje jie gali augti kelis dešimtmečius, todėl svarbu iš karto gerai apgalvoti, kur juos sodinsite.
Šios gėlės mėgsta saulėtą, nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą ir derlingą, tačiau neužmirkstantį dirvožemį. Bijūnai nemėgsta dažno persodinimo, todėl geriausiai žydi palikti ramybėje.
Svarbu jų nepasodinti per giliai. Jei atsinaujinimo pumpurai atsiduria pernelyg giliai po žeme, augalas gali auginti daug lapų, bet beveik nežydėti.
Stambiažiedėms veislėms gali prireikti atramų, kad po lietaus sunkūs žiedai neišgultų. Rudenį senus stiebus rekomenduojama nupjauti iki žemės.
Žydėjimo laikas: gegužė–birželis.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: nedidelė, tačiau bijūnai nemėgsta persodinimo.
2. Viendienės
Viendienės vertinamos dėl ypatingo ištvermingumo. Jos prisitaiko prie įvairaus dirvožemio, pakelia trumpalaikę sausrą ir retai kenčia nuo ligų.
Kiekvienas viendienės žiedas žydi tik vieną dieną, tačiau keras užaugina daug pumpurų, todėl bendras žydėjimas tęsiasi kelias savaites. Skirtingos veislės gali žydėti nuo vasaros pradžios iki rugpjūčio.
Viendienės geriausiai jaučiasi saulėje, tačiau gali augti ir daliniame pavėsyje. Pavėsingesnėje vietoje žiedų paprastai būna mažiau.
Po kelerių metų labai išsiplėtusius kerus galima padalyti. Taip augalas atjauninamas, o iš vieno kero gaunami keli nauji sodinukai.
Žydėjimo laikas: birželis–rugpjūtis.
Tinkamiausia vieta: saulė arba dalinis pavėsis.
Priežiūra: minimali, retkarčiais reikia padalyti kerus.
3. Rausvažiedės ežiuolės
Ežiuolės puikiai tinka natūralistiniams ir vabzdžiams draugiškiems gėlynams. Jų stambūs žiedai privilioja bites, kamanes ir drugelius, o rudenį paliktos sėklų galvutės tampa maisto šaltiniu paukščiams.
Šios gėlės geriausiai auga saulėtoje vietoje ir laidžiame dirvožemyje. Įsitvirtinusios ežiuolės neblogai pakelia sausesnius laikotarpius, tačiau nemėgsta ilgai užmirkstančių vietų, ypač žiemą.
Nužydėjusius žiedus galima nukirpti, kad augalas atrodytų tvarkingiau ir ilgiau formuotų naujus pumpurus. Tačiau dalį sėklų galvučių verta palikti iki pavasario – jos dekoratyviai atrodo ir šaltuoju sezonu.
Žydėjimo laikas: liepa–rugsėjis.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: nedidelė, svarbiausia neužmirkstantis dirvožemis.
4. Rudbekijos
Ryškiai geltonos rudbekijos vasaros pabaigoje ir rudenį gėlynui suteikia daug spalvos. Jos gerai atrodo sodinamos didesnėmis grupėmis, šalia dekoratyvinių žolių, ežiuolių ar rudeninių astrų.
Rudbekijos mėgsta saulę, tačiau pakelia ir lengvą dalinį pavėsį. Dirvožemiui jos nėra labai reiklios, jeigu jame neužsistovi vanduo.
Kai kurios rudbekijų rūšys yra ilgaamžės daugiametės, o kai kurios gali būti trumpaamžės arba dvimetės. Vis dėlto jos dažnai pasisėja pačios, todėl gėlyne išlieka daugelį metų.
Nužydėjusius žiedus galima pašalinti, jei nenorite savaiminio pasisėjimo. Norint natūralesnio vaizdo, stiebus galima palikti iki pavasario.
Žydėjimo laikas: liepa–spalis.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: minimali.
5. Šilokai
Rudenį žydintys aukštaūgiai šilokai yra vieni patikimiausių augalų sausoms ir saulėtoms vietoms. Jų stori lapai kaupia drėgmę, todėl augalai gerai ištveria laikotarpius be lietaus.
Vasarą šilokai formuoja tvirtus, tvarkingus kerus, o rugpjūtį ir rugsėjį pasipuošia rausvais, raudonais ar balkšvais žiedynais. Juos gausiai lanko vabzdžiai.
Šilokams svarbiausia saulė ir geras drenažas. Pernelyg derlingoje ar drėgnoje žemėje jų stiebai gali išgulti. Dėl šios priežasties jų nereikėtų gausiai tręšti.
Nudžiūvę žiedynai dekoratyviai atrodo ir žiemą, todėl juos galima nupjauti tik ankstyvą pavasarį.
Žydėjimo laikas: rugpjūtis–spalis.
Tinkamiausia vieta: saulėta ir sausesnė.
Priežiūra: labai nedidelė.
6. Katžolės
Katžolės suformuoja minkštus pilkšvai žalių lapų kerus ir ilgai žydi melsvai violetiniais žiedais. Jos puikiai tinka gėlynų pakraščiams, takų apvadams ir saulėtoms vietoms prie terasos.
Augalai gerai pakelia sausrą, nereikalauja labai derlingos žemės ir savo kvapniais žiedais privilioja apdulkintojus. Katžolės dera su rožėmis, bijūnais, šalavijais ir dekoratyvinėmis žolėmis.
Po pirmojo gausaus žydėjimo kerus galima patrumpinti maždaug trečdaliu. Tuomet augalas išleidžia naujų ūglių ir dažnai pakartotinai pražysta vasaros pabaigoje.
Katžolės gana greitai plečiasi, todėl verta pasirinkti joms pakankamai vietos.
Žydėjimo laikas: gegužė–rugsėjis.
Tinkamiausia vieta: saulėta.
Priežiūra: po pirmojo žydėjimo naudinga patrumpinti.
7. Daugiametės snaputės
Daugiametės snaputės neturėtų būti painiojamos su balkoninėmis pelargonijomis. Tai šalčiui atsparūs sodo augalai, kurie suformuoja tankius kerus ir padeda uždengti dirvos paviršių.
Priklausomai nuo rūšies, snaputės gali augti saulėje, daliniame pavėsyje ar net po medžiais. Jų žiedai būna mėlyni, violetiniai, rausvi arba balti.
Tankūs lapai slopina dalį piktžolių, todėl snaputės ypač naudingos didesniuose gėlynuose ir sunkiau prižiūrimose vietose. Kai kurios veislės rudenį dar ir gražiai pakeičia lapų spalvą.
Jeigu po žydėjimo keras praranda formą, jį galima stipriau apkirpti. Netrukus augalas išaugins naują lapiją.
Žydėjimo laikas: gegužė–rugpjūtis.
Tinkamiausia vieta: priklauso nuo rūšies, dažniausiai saulė arba dalinis pavėsis.
Priežiūra: labai nedidelė.
8. Melsvės
Pavėsingose vietose melsvės yra vienas patikimiausių pasirinkimų. Jos vertinamos ne tiek dėl žiedų, kiek dėl dekoratyvių lapų, kurie gali būti žali, melsvi, geltoni arba marginti.
Melsvės geriausiai auga drėgnesniame, humusingame dirvožemyje. Pasodintos tinkamoje vietoje jos daugelį metų suformuoja vis didesnius ir puošnesnius kerus.
Didžiausia jų problema – šliužai ir sraigės. Pažeidimų galima sumažinti aplink augalus palaikant švarą, nelaistant vėlai vakare ir renkantis storesnius, tvirtesnius lapus turinčias veisles.
Melsvių kerus galima dalyti pavasarį arba ankstyvą rudenį, tačiau dažnai jos ilgai puikiai auga ir nejudinamos.
Žydėjimo laikas: birželis–rugpjūtis.
Tinkamiausia vieta: dalinis pavėsis arba pavėsis.
Priežiūra: nedidelė, gali reikėti apsaugos nuo šliužų.
9. Astilbės
Astilbės puikiai tinka drėgnesnėms ir pusiau pavėsingoms sodo vietoms, kur daugelis saulę mėgstančių gėlių skursta. Jų purūs žiedynai būna balti, rausvi, raudoni ar violetiniai.
Šios gėlės mėgsta humusingą, nuolat šiek tiek drėgną dirvožemį. Pasodintos sausoje ir kaitrioje vietoje jos reikalaus daug laistymo, todėl tokios sąlygos netinka mažai priežiūros reikalaujančiam gėlynui.
Tinkamoje vietoje astilbės suformuoja tankius kerus ir kasmet patikimai žydi. Nudžiūvę žiedynai ilgai išlaiko formą, todėl rudenį jų nebūtina skubėti nukirpti.
Kas kelerius metus labai sutankėjusius kerus galima padalyti.
Žydėjimo laikas: birželis–rugpjūtis.
Tinkamiausia vieta: dalinis pavėsis, drėgnesnė žemė.
Priežiūra: nedidelė, jeigu netrūksta drėgmės.
10. Sibiriniai vilkdalgiai
Sibiriniai vilkdalgiai yra elegantiški, atsparūs šalčiui ir gerokai mažiau lepūs nei kai kurios kitos vilkdalgių grupės. Pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje virš siaurų, žolę primenančių lapų iškyla mėlyni, violetiniai, balti arba gelsvi žiedai.
Jie geriausiai auga saulėje arba daliniame pavėsyje, vidutiniškai drėgnoje dirvoje. Įsitvirtinę kerai gali vienoje vietoje augti daug metų.
Sibiriniai vilkdalgiai gerai atrodo prie tvenkinių, lietaus soduose ir natūralistiniuose gėlynuose. Vis dėlto jų nereikėtų sodinti į nuolat stovintį vandenį.
Kai keras labai sutankėja ir pradeda silpniau žydėti, jį galima padalyti. Dažniausiai to prireikia tik po daugelio metų.
Žydėjimo laikas: gegužė–birželis.
Tinkamiausia vieta: saulė arba dalinis pavėsis.
Priežiūra: minimali.
