Nedažnai nutinka taip, kad klasika tapęs dizaino objektas nėra siejamas su žinomu kūrėju, bet išgarsėja todėl, kad asocijuojasi su turistų rojumi, tingiu poilsiu ir nerūpestingomis linksmybėmis. Kaip tik toks likimas ištiko kėdę „Acapulko“.
Kurortinė biografija
Niekas iki šiol nežino, kas sukūrė kėdę „Acapulko“, tačiau šis baldas, vos išvydęs dienos šviesą, tapo kultinis, kėlė neapsimestinį susidomėjimą ir jau šešis dešimtmečius yra vis perkuriamas.
„Acapulko“ šlovė atrodo atsitiktinė – matyt, todėl ir buvo sukurta šios kėdės atsiradimo legenda.
Manoma, kad vienas prancūzų turistas, praėjusio amžiaus viduryje poilsiaudamas Meksikoje esančiame Akapulko kurorte, kankinamas karščio ir jausdamas patogių baldų stygių, buvo priverstas sumeistrauti ką nors tinkamesnio – kad ir sėdėti būtų smagiau, ir vėjas bent šiek tiek gaivintų. Kėdę jis nupynė iš daugybės vinilinių virvių: nežinomą dizainerį įkvėpė tradicinis Meksikoje naudojamas pynimo būdas, nusižiūrėtas nuo indėnų majų. Taip jie prieš porą tūkstančių metų iš medžių žievės ir žolių pynė hamakus, kurie buvo lengvi, patogūs, vėjo perpučiami.
Kiek šioje istorijoje tiesos, niekas nežino, bet kėdė „Acapulko“, taip pavadinta kurorto garbei, tikrai vykęs kūrinys: ji ne tik patogi, bet ir labai išraiškinga. Karštam kurorto klimatui baldas tobulai tiko, nes sėdėti ant jo buvo ir stebėtinai patogu, ir nekaršta. Kėdė akimirksniu tapo itin populiari, ir vietos amatininkų dirbtuvėse pradėta masinė šio baldo gamyba.
Vis dėlto vargu ar kėdė būtų taip išgarsėjusi vien dėl patogumo, jei šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gyvenimas Akapulke nebūtų buvęs toks spalvingas ir linksmas: į kurortą plūdo garsenybės, tarp kurių buvo daugybė Holivudo žvaigždžių ir žvaigždučių. Medaus mėnesį čia leido Johnas ir Jacqueline Kennedy, trečią kartą ištekėjo Elizabeth Taylor… Akapulke poilsiaujantys režisieriai, susižavėję vietos paplūdimių grožiu, ėmė kurti filmus. Tad nieko keista, kad juose dažnai būdavo galima išvysti „Acapulko“ siluetą: ant šios kėdės filmavosi saulėkaitoje besilepinančios ar pavėsyje prie baseino besiilsinčios garsenybės. O galbūt ne vienas poilsiautojas kėdę kaip atostogų prisiminimą parsigabeno ir į gimtąją šalį?!
Kodėl dizainas skiriasi?
Pirmosios kėdės buvo daromos rankomis, plieninį karkasą apipinant ryškiaspalvėmis vinilinėmis virvėmis. Vėliau, „Acapulko“ madai pasklidus po pasaulį, pakito ir šio baldo išvaizda. Kadangi niekas neturi „Acapulko“ prekės ženklo teisių, kiekvienas gamintojas gali savaip interpretuoti kėdės dizainą. Šia galimybe dizaineriai su džiaugsmu naudojasi ir kuria įvairias variacijas: virves pina iš įvairių sintetinių pluoštų – ne tik iš plastiko, bet ir iš perdirbto nailono. Skiriasi kėdžių dydis – yra ir keliavietės, ir netgi vaikiškos. Karkasas dabar dažomas naudojant šiuolaikines technologijas, kad nerūdytų, o vietoj plieno kartais naudojamas aliuminis. Tačiau vienas dalykas, išskiriantis „Acapulto“ iš kitų kėdžių, yra nekintantis – tai ovalus, šiek tiek kriaušę primenantis rėmas.
Originalios replikos
Nieko keista, kad šiuolaikiniai gamintojai siūlo daugybę „Acapulko“ replikų. Autentišką praeito amžiaus vidurio kėdę rasti jau sudėtinga. Ir brangu. Jų paieškomis užsiima nebent prisiekę kolekcininkai. Mūsų dienomis pagamintos replikos yra tokios pat išraiškingos, tačiau gali skirtis jų kokybė. Mat kultinį baldą gamina ir garsios, ir mažai žinomos kompanijos Meksikoje, Kinijoje, kitose šalyse… Nuo to priklauso ir kaina. Solidaus gamintojo kėdė kainuoja nuo 350 eurų, „bevardžių“ galima įsigyti internetu ir už 80.
Ne tik retro prieskonis
Įžymybės, be abejo, daug prisidėjo prie „Acapulko“ šlovės, tačiau didžiausias nuopelnas vis dėlto tenka kėdės dizainui. Iš pradžių ji naudota kaip lauko baldas, žaviai išryškėjantis žalumos fone. Juk rožinė, geltona, oranžinė, žalia ar net visų vaivorykštės spalvų kėdė visada suteikia gyvybės poilsio zonai, net jei ši nė iš tolo neprimena Ramiojo vandenyno pakrantės…
Vėliau lengvas, elegantiškas baldas persikraustė į namus ir tapo išskirtiniu interjero akcentu – klasikinėmis ar saikingai ryškiomis atogrąžų spalvomis nudažyta kėdė lengvai derinama su kitais spalvingais aksesuarais, dekoruojama jaukumo suteikiančiomis pagalvėlėmis ar net kailiu. Beje, ryškiosios „Acapulko“ mėgstamos ir visuomenės reikmėms skirtose patalpose – jų interjerą kuriantys profesionalai įsitikinę, kad tokios spalvos padeda nuoširdžiau bendrauti.
Dėl grafiško ir ritmiško silueto „Acapulko“ pamėgo ir skandinaviško ar minimalistinio stiliaus gerbėjai. Tad nieko keista, kad atsirado monochromatinių kėdžių, harmoningai derančių santūriame interjere. O jei vietoj sintetinių virvių naudojama oda, kėdės būna ramių rusvų atspalvių.
„Acapulko“ dizainas įspūdingas ir lengvai atpažįstamas. Kultinė kėdė simbolizuoja aukštuomenės gyvenimą ir poilsį prie Ramiojo vandenyno, primena atogrąžų kurortą, karštą smėlį ir šaltą vasarišką kokteilį.
