„Kuriant svarbiausias vizualus rezultatas pasiekiamas perteikiant kuo tikslesnius atspalvius ir formas – tada įėjus į namus ir apsidairius jaučiama harmonija. Tai yra mano tikslas“, – sako dailininkė Eglė Karlonaitė, jau trečius metus kurianti paveikslus konkrečioms erdvėms. Menininkė pasakoja apie savo įkvėpimus, patirtis, laimėjimus ir dalijasi patarimais, kaip išsirinkti paveikslą namams.
Kaip susidomėjote interjerų sritimi ir pradėjote kurti paveikslus konkrečioms erdvėms?
Pradžioje tapiau tai, kas buvo mano galvoje, užsiiminėjau laisva kūryba ir norėjau įgyvendinti tam tikrus derinius bei idėjas. Vartydama knygas, žurnalus apie interjero dizainą vis matydavau garsiausių pasaulio interjero dizainerių šedevrus. Visada atkreipdavau dėmesį į paveikslus – kaip tobulai jie gali derėti ir sukurti nuotaiką, harmoniją bei visumą. Po truputėlį pradėjau tapyti konkrečioms erdvėms. Ieškojau kompozicijų ir stilių, kurie geriausiai atskleistų būtent tos erdvės savitumą ir užsakovo pageidavimus.
Kuo išskirtinė tokia kūryba – ar reikia kokių nors specifinių žinių?
Kad paveikslas taptų interjero kompozicijos dalimi, neužtenka tik suderinti spalvas. Labai svarbu parinkti tinkamą vietą, paveikslo dydį ir kabinimo aukštį – šiuos aspektus aptariame su interjero dizaineriais. Toks mano veiklos pobūdis reikalauja lankstumo: gali tekti nutapyti portretą, abstraktų miesto vaizdą arba jūrą. Menininkas turi būti pasiruošęs daugeliui variantų, tačiau svarbu išsakyti ir savo nuomonę bei pagrįsti, kodėl vienas ar kitas darbas tiktų arba netiktų. Kuriant paveikslus interjerams, nors ir atrodo, kad viskas tiksliai apgalvota, yra tikrai nemažai laisvės, tiesiog reikia išmokti susieti kūrybinį polėkį su tikslu.
Kaip vyksta šis procesas, kaip bendradarbiaujama su dizaineriais ir pan.?
Pradžioje visada aptariame erdvę. Išklausau dizainerių pageidavimų, peržiūrime projekto 3D vizualizacijas. Visada pasiūlau savo variantus dėl dydžių, spalvų ir stilių. Priėmus bendrą sprendimą, pradedu dirbti. Kai nutapau paveikslą, „matuojame“ jį objekte ir žiūrime, ar viskas tinka bei atitinka tai, ką buvome nutarę. Visada laukiu tos frazės – „kaip čia buvęs“. Tai reiškia, kad paveikslas baigtas. Tokio darbo trukmė gali siekti iki dviejų mėnesių, viskas priklauso nuo interjero bei idėjos.
Kaip skiriasi paveikslai priklausomai nuo interjero stiliaus?
Interjerai, kuriems esu kūrusi paveikslus, labai skirtingi – varijuoja nuo klasikos iki moderno, eklektikos ir minimalizmo. Tai atsispindi ir paveiksluose: klasikiniams interjerams abstrakcija nėra būdinga, šis žanras – nuo stambių potėpių, griežtų geometrinių linijų iki lengvų monochromatinių paveikslų – labiau tinka moderniam interjerui, jis puikiai prigyja skandinaviškose bei minimalizmu alsuojančiose erdvėse.
Ar kuriate paveikslus „sau“, ne pagal užsakymus?
Taip, kuriu ir „sau“. Kartais norisi perteikti tai, kas tą minutę atėjo į galvą, tokiu atveju pirmiau imuosi šio paveikslo, nes baugina, kad mintis gali pasimiršti ir vėliau nebus įgyvendinta. Pastaruoju metu sukūriau naują paveikslų seriją, atliktą „pixel“ technika (viskas iš mažų kvadratėlių, panašu į vaizdą iš paukščio skrydžio arba žemėlapį). Nenorėjau, kad tai būtų tik nieko nesakantys kvadratėliai, tad pasirinkau pasaulio miestų temas: „Auksinė valanda Kasablankoje“, „Pasivaikščiojimas Honkonge“, „San Paulo“, „Žemyn Dubrovniko gatvėmis“, „Šlapia Niujorke“ ir t.t.
Norėjau, kad ši technika atspindėtų pasirinkto miesto nuotaiką. Tai tikrai daug laiko reikalaujanti technika, tačiau visi paveikslai susilaukė žmonių susidomėjimo ir buvo parduoti per savaitę. Šios technikos darbai pritraukė nemažai naujų gerbėjų iš tų šalių, kurias tapiau. Nauji užsakovai prašė, kad sukurčiau ir jų miestus atspindinčius paveikslus būtent šia technika (Romą, Madridą, Paryžių ir t.t.).
*DAILININKĖ PATARIA* Renkantis dailės darbą visų pirma atkreipčiau dėmesį į jo sukeliamą jausmą – jeigu žiūrėdami į paveikslą jaučiate bent mažiausią negatyvią emociją, siūlyčiau tokio nesirinkti. Taip pat atkreipkite dėmesį į spalvas. Jei namuose vyrauja mėlyni tonai, o paveiksle, pavyzdžiui, ruda, bet kūrinys labai patinka, paieškokite smulkių aksesuarų, spalviškai derančių prie darbo. Svarbu ir paveikslo kabinimo aukštis – išsitiesus visu ūgiu, jis turėtų būti jūsų akių aukštyje, visai kaip galerijose ir muziejuose. Reiktų įvertinti proporcijas – erdvės, baldų dydį. Jei paveikslas bus labai mažas, o siena ilga ir plati, jis tiesiog paskęs.
Spalio 18–20 dienomis Paryžiuje, Luvre, vyksiančioje parodoje „Mussee Du Louvre“ bus eksponuojamas Eglės Karlonaitės paveikslas „Sea at night“. Praėjusiais metais ji tapo pasaulinių meno apdovanojimų, vykusių Dubajuje, finalininke, šiais metais „Swiss Art Expo“ parodoje pateko į pusfinalį.
Dailininkės Eglės Karlonaitės paveikslų ieškokite http://eglespaintings.lt/
