Kodėl žmonės visame pasaulyje mielai kiaulaitei patiki savo santaupas, kodėl dizaineriai (taip, ir jie, ne vien tik mugių amatininkai…) vis dar siekia sukurti ką nors netikėto ir įdomaus ir kodėl dovanoti kiaulę taupyklę įprasta linkint sėkmės?
Atsitiktinė painiava visiems patiko!
Taupyklės idėja kilo gal prieš 600 metų, kai bankų, kaip mes juos dabar suvokiame, nė neegzistavo. Todėl žmonės pinigus laikė namuose: ne po čiužiniu ar kojinėse, bet visiems prieinamame virtuvės inde – kai pavykdavo sutaupyti kelias monetas, jos būdavo ten metamos. Viduramžiais metalas buvo brangus ir retas. Tad rakandai – lėkštės, dubenys, puodai gaminti iš pigesnės medžiagos – oranžinės spalvos molio rūšies, senąja anglų kalba – „pygg”.
Kiaulė vadinama panašiai – „pig” (gal kad mėgsta pasivolioti po molį…) ir laikui bėgant šie du žodžiai imti tarti vienodai. O paskui europiečiai pamiršo senąjį keramikai gaminti naudojamos medžiagos pavadinimą. Niekas nežino, kas pirmas tai sugalvojo, bet jau XIX amžiuje molio žiedėjai, pažodžiui vykdydami užsakymus pagaminti „pygg” taupykles ir logiškai mąstydami, ėmė lipdyti kiaulės formos daiktus. Taip paprastai atsiradusi smagi painiava ne vieną amžių teikia džiaugsmo ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Žinoma, yra ir kitokių versijų. Viena jų teigia, kad kiaulė taupyklė kilo iš Kinijos, kur šie gyvūnai simbolizavo gausą ir gerovę, tad ir taupyklėms imtas naudoti jų atvaizdas. Kai kas tvirtina, kad Javos saloje kiaulės taupyklės gamintos jau XIV amžiuje. (Šiandien jos yra didžiulė retenybė – Didžiojoje Britanijoje 650 metų senumo molinė taupyklė buvo parduodama už 6 tūkstančius svarų.) Turint minty prekybos kelius tarp Kinijos, Indonezijos ir Europos, nieko keista, kad per kelis šimtmečius šmaikštūs aksesuarai paplito įvairiausiose pasaulio šalyse.
Tobulas sprendimas
Skatinant taupyti mažas tarpelis buvo paliekamas taupyklės viršuje – kaip galimybė įmesti monetą, bet ne išimti. Kadangi vienintelis būdas atgauti santaupas – sudaužyti taupyklę, šios dažniausiai gamintos iš pigių medžiagų. (Dėl tokio naudojimo ypatumo jų beveik neišliko…).
Pragmatiškas XX amžius viską apvertė aukštyn kojomis. Gamintojai sugalvojo palikti apačioje kamščiu uždaromą angą monetoms išimti, kad nereikėtų elgtis drastiškai ir tvaraus vartojimo požiūriu neatsakingai. Tad ir meninės išmonės, jėgų ir lėšų jų kūrimui jau buvo galima negailėti, nes dekoratyvūs aksesuarai dabar džiugina gerokai ilgiau – jie pastovesni nei greit ištirpstantys pinigai.
Kam reikia tokio daikto
Kiaulė taupyklė turi labai apibrėžtą praktinę paskirtį – mokyti vaikus finansinės atsakomybės ir akivaizdžiai pademonstruoti pinigų taupymo svarbą. O ir suaugusiesiems padeda neskausmingai padidinti būsimų atostogų ar kokios nors kitos svajonės įgyvendinimo biudžetą. Kita vertus, kuo originalesnis taupyklės dizainas, tuo didesnė tikimybė, kad smagus aksesuaras papuoš interjerą ir bent taip suteiks džiaugsmo. Juolab kad, gryniesiems pinigams vis labiau traukiantis į ekonomikos užribį, ateities taupyklei tik dekoratyvioji paskirtis ir gali likti.
Šiuolaikiškos interpretacijos
Pasirodo, tarp taupyklių galima aptikti ir kultinio dizaino objektų, suteikiančių naują įvaizdį tokiam šimtmečius žinomam daiktui. Danijos keramikos kompanija „Kahler Design” originalią žuvytę taupyklę „Sparedyr” pristatė dar trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu kompanijos savininko sūnus Nilsas Kahleris kūrė žaismingas keramines taupykles laisvalaikiu, bet jo tėvas Hermanas A. Kahleris įžvelgė meniškų aksesuarų grožį bei potencialą ir įtraukė „Sparedyr” į gaminamų keraminių dirbinių repertuarą.
Nuo to laiko aptakios formos, meniškai glazūruotos žuvytės yra vienos iš sėkmingiausių ir populiariausių produktų bendrovės istorijoje. Tad neatsitiktinai šį pavasarį „Kahler Design” pristatė tris naujas Nilso Kahlerio kultinės taupyklės idėją pratęsiančias interpretacijas: kiaulaitę, antį ir strutį. Kiekvieno jų dizainas unikalus: pavyzdžiui, kiaulės ausytės yra rankų darbo, todėl kiekvieno gyvūno išraiška vis kitokia.
