Jau kurį laiką gyvenu apsiaustyje. Iš šiemetinės Kelno baldų parodos paskui mane parvažiavo konteineris informacijos apie šiuolaikines virtuves. Kaip išprotėjęs puoliau apie tai rašyti. Tačiau viename straipsnyje prisipažinau, jog esu kulinarijos analfabetas. Virtuvių gamintojų atstovai paėmė į rankas šakes bei deglus ir apsupo mano pelkę. „Kaip žmogus, visiškai nemokantis ruošti maisto, gali rašyti apie virtuvių baldus?“
Mane galėtų suprasti tik Richardas S. Fuldas. Argi pasiteisinimas, kad į maisto ruošos transą paniręs žmogus apie nieką daugiau negalvoja, tik kaip laiku įberti du šaukštelius druskos ar lygiai atpjauti pyragą. O aš į virtuvę užeinu išmesti šiukšlių, suplauti indų, įsipilti taurę vyno. Kitaip tariant, turiu pakankamai laiko pagalvoti, kas man šiuolaikinėse virtuvėse patinka, o kas – ne.
Praeitą savaitę ir vėl nepasisekė. Leptelėjau, jog po Milano baldų parodos rašysiu apie baldus, kurie privers mane svajoti. Komentatoriai kaip reikiant susierzino. Ir nors daugumai visai nesvarbu, ar baldas pagamintas iš polipropileno ar HPL, inkvizijos laužas smagiai paspirgino man kulnus.
Ne paslaptis, jog pasirinkimą įsigyti vieną ar kitą daiktą šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau lemia subjektyvūs veiksniai. Labai norėjau pavartoti žodį „faktorius“, nes viskas, kas susiję su pasirinkimu, man šiek tiek asocijuojasi su PSI. Bet girdžiu grėsmingą kalbininkų karo būgnų garsą – jie rimtai nusiteikę nukirsti galvą dar vienam gražaus, šiek tiek gašlaus lietuviško žodžio žudikui.
Emociniai dalykai šiuolaikiniam vartotojui vis svarbesni. Jis gali net nesuprasti, jog vieną ar kitą daiktą pasirinko ne pagal standartinį ar logišką vertinimą. „Škoda“ savininkų neturėjau galvoje. Jie patys gudriausi žmonės pasaulyje, nes pagal talmudo storio žinyną vairuoja tobulą automobilį, o pagal matematines formules – jis beveik nieko nekainuoja. Na ir kas, kad jų veidus paženklino nuobodulys. Kaip ir daugumos interjero ir dizaino meistrelių, jeigu jiems atviru tekstu nepasakai, iš ko susikalti kėdę. Ar žinote, kad savo nusivylimą jie reiškia tokiu keistu, bet dabar labai madingu garsu „sou sou“?
Molteni. Gamintojo nuotr.
Dizainas labai dažnai padeda įsigyti ne konkretų daiktą, bet svajonę. O svajonės nieko nekainuoja, net jei teks nusivilkti paskutinius marškinius. Ir jeigu jūsų namuose nėra nei vieno daikto, kuris būtų ne tik funkcionalus, kokybiškas, estetiškas, bet ir (sic!) keltų teigiamas emocijas, jau pats laikas tokio pasiieškoti. Ir nebūtinai už dešimt tūkstančių.
Milano „Salone Internazionale del Mobile” parodoje tokių baldų buvo galima pamatyti labai daug. Šįkart be jokių komentarų, kol mano pelkės įtvirtinimai galutinai nesugriuvo.
