Įrenginėjate vonios kambarį? Suklysti šioje mažoje erdvėje – labai paprasta. Dizainerė Simona Cirtautaitė bando padėti išvengti keblių situacijų.
Šiandien, vonia yra tapusi ne vien prausimosi zona, tačiau ji užtarnavo tikro kambario vardą, kuriame galime rasti drabužinę, minkštą suoliuką, moteriškus kosmetinius staliukus, kilimus ir net puošnius sietynus lubose.
Nesvarbu, koks būtų vonios stilius – šiuolaikinis, klasikinis ar skandinaviškas, svarbiausia kuriant vonios interjerą, tai kuo funkcionaliau išdėstyti santechnikos įrangą. Praėjimai ir apsisukimai šioje erdvėje neturėtų varginti, erzinti, kiekvienas vonios elementas turi turėti savo vietą (nekalbant apie itin mažas erdves, tuomet galioja kiti principai). Tam, kad tinkamai išspręstumėte erdvės suskirstymo klausimą, reikia turėti aišku baldų išdėstymo planą su tiksliais matmenimis ir spręsti erdvės didinimo klausimą.
Kitas svarbus veiksnys įrenginėjant vonios interjerą – suma, kurią skiriate įrengimui. Svarbu, kad visoje vonioje atsispindėtų panašios vertės elementai. Negerai, jei visos sienos ir grindys klijuojamos iš natūralaus travertino akmens, o santechnika parenkama gerokai pigesnė. Turi vyrauti vientusumas.
Priklausomai nuo to, kiek galima sau leisti šioje erdvėje, galima formuoti viziją, kaip atrodys šis kambarys. Svarbiausia, kas įeina į viziją, tai spalviškumas. Būtina numatyti, ar tai bus visiškai savarankiška erdvė, ar įsilies į bendrą namo/buto intejerą.
Svarbu nepamiršti apšvietimo. Reikia numatyti, koks jis bus, atsižvelgiant, kiek šviesos reikalauja pati patalpa, ar yra langų, ar apšvietimas bus bendras, ar bus interjerinių, akcentinių šviestuvų.
Ir visgi svarbiausia nepamiršti, kad vonioje mes dieną pradedame ir užbaigiame, todėl ši erdvė turi būti maloni ir jauki akiai.
Klaidos, kurių reikia vengti įsirenginėjant vonios kambarį: baldų, santechnikos, plytelių ir kitų elementų pirkimas pagal tai, kas krito į akį arba pirkimas nuolaidų periodu. Tokiais atvejais neapsisprendimas kainuoja ir laiko, ir papildomų išlaidų. Taip nutinka todėl, kad įsigyjant daiktus tokiu būdu, neretais atvejais atsiranda plyšių, kuriuose erdvės neišnaudotos, arba, kas nutinka dar dažniau, kad atsivežtas daiktas pasirodo, netelpa vonios numatytoje dalyje, nesutampa aukščiai ar atstumai, o gal net ir stilius.
Kaip vieną iš esminių klaidų, galėčiau įvardinti netinkamai suprojektuotą apšvietimą. Kaip vienas iš pavyzdžių, galėtų būti apšvietimo virš veidrodžio nenumatymas. Veidrodžiui apšviesti visiškai netinka bendras apšvietimas, nes šviesos srautas krinta tokiu kampu, kai pasilenkus prie veidrodžio šviesa lieka už nugaros, o veidas paskęsta šešėlyje.
Dar viena klaida vonios įrengime, tai plytelių klijavimo kiekis. Reikėtų atprasti nuo minties, kad plytelės turi būti klijuojamos ant visų vonios sienų. Nepaisant to, kad plytelės šiandien gali būti kaip dekoro dalis, visgi jų pagrindinė funkcija yra apsaugoti sienas nuo drėgmės. Nebūtina jų klijuoti no grindų iki lubų, puikiai užtenka klijuoti iki tokio aukščio, kurį pasiekia vanduo.
O tam, kad vonia būtų jauki visais atžvilgiais, jei tik įmanoma, reikėtų vengti montuoti tualetą priešais duris.
Kuriant mažos erdvės vonios kambarį, pagrindinė taisyklė – neapkrauti erdvės ateityje nenaudojamais daiktais. Privalomi daiktai šioje zonoje turi būti trys: tualetas, vonia/dušas ir kriauklė ir talpyklos būtiniausiems daiktams.
Mažose voniose visuomet siūlau tualetą daryti pakabinamą, nes tuomet erdvė atrodo švaresnė, labiau išgryninta. Taip pat patariama naudot daug stiklo, veidrodžių, o baldų minimaliai.
Taip pat mažose voniose visada rekomenduoju užsakinėti dušo stiklus pagal individualų užsakymą, nes jis gali būti pritaikomas pagal turimą erdvę.
Kriauklės zona neturėtų užimti didelės dalies mažos vonios. Ji turėtų būti įmontuojama į spintelę, geriausia, kad stalčiai ar spintelės po ja nesiektų žemės.
Nerekomenduoju mažose voniose žaisti su lubomis ar jų žeminti.
Taip pat svarbią vietą užima spalvos. Mažos erdvės kaip taisyklė visada atrodys erdvesnės, jei suteiksime šviesos ir šviežumo jausmą šiltomis pastelinėmis spalvomis. Tokiomis spalvomis reikėtų kloti ir grindis, kad jos vizualiai taptų platesnės.
Kas svarbu didesniam butui/namui, kalbant apie vonią, tai -vienareikšmiškai laisvė.
Turint didelę erdvę, galima laisvai manipuliuoti. Vonia gali tapti kaip akcentas ir net stovėti vonios viduryje arba vietoj vienos, gali atsirasti net dvi kriauklės, o veidrodis virš jų gali būti per visa sieną, taip dar labiau išplėsdamas erdvę.
Didelėje vonioje puikiai tinka ir drabužinė, o tokiu būdu vonia tik dar labiau įsilietų į bendrą namo/buto erdvę.
Didelė vonia leidžia žaisti su lubomis, derinti skirtingus jų aukščius ir spalvas, priklausomai nuo zonos.
Neabejotinas ir vienas esminių didelių vonių privalumas – didelių dydžiu ir spalvų plytelių ar akmens panaudojimas.
Žinoma, vienareikšmiškas privalumas – plati spalvų gama interjere. Didelėms erdvėms tiks ir dideli raštai ir vientisi tamsūs tonai, kai kelios sienos gali būti klijuotos plytelėmis, o kitos – tiesiog dažytos.
