Namų interjero tinklaraščio HOMY IDEAS autorė Jūratė Gulko tiki, kad netvarka namuose ir daiktų perteklius kelia chaosą ne tik jai. Norėdami, kad namai būtų atpalaiduojanti ir rami vieta, mes juos apstatome nereikalingais rakandais ir tada stebimės, kodėl būdami namuose negalime tinkamai atsipalaiduoti ir pailsėti.
Atsakymas gan paprastas, nereikalingi daiktai ir perkrauta erdvė užima vietą ne tik mūsų namuose, bet ir galvose, O sprendimą tam galima rasti greitai – atsikratyti ir nepirkti to, ko nereikia. Bet galiu iš patirties pasidalinti, jog pasakyti, lengviau nei įgyvendinti, Manau, dauguma pripažins, kad šiandieniniame pasaulyje esame tapę daiktų vergais, tad atsispirti pirkimo ir kaupimo manijai yra labai sunku.
Kitas daiktizmo niuansas – pusiausvyros išlaikymas tarp jaukaus namų dekoro ir daiktų pertekliaus. Tušti paviršiai neatrodo jaukiai, tad natūralu, kad norime juos užpildyti mielais interjero aksesuarais, bet tada kyla klausimas, kaip nepersistengti ir nepaversti savo namų tik dulkes kaupiančiu eksponatų muziejumi.
Taigi, mane kaip estetę ir tvarkos maniakę, šie klausimai glumino jau seniai, tad dažnai namuose balansuodavau tarp minimalizmo ir pertekliaus. Kadangi paskutiniu metu, šia tema labai daug domėjausi ir sukaupiau nemažai informacijos, noriu ja pasidalinti ir su jumis. Jeigu, kaip ir aš, jaučiatės pavargę nuo perkrautos erdvės, jums paruošiau kelių straipsnių ciklą, kaip išvalyti ir tvarkingai sustyguoti kiekvieną namų kampelį. Ne, tikrai nesiūlysiu visko išmesti, tiesiog patarsiu, kaip galima protingai, žingsnis po žingsnio įsivertinti, ko mums iš tikrųjų gyvenime reikia ir tai sudėlioti patogiai ir estetiškai.
Didžiausia bėda, dėl ko nemėgstu didelio daiktų kiekio namuose, yra dulkių kaupimasis ir tai, kad jų nenaudoju. Norint, kad namai būtų lengvi ir erdvūs emocine prasme, pirmiausia mes turime juos išvalyti nuo blogos energijos.
O visa, kas guli metų metus be jokios paskirties, užima nereikalingai vietą ir „bado akis“, ir yra ta negeroji energija. Jeigu pasižiūrėjus į daiktą, baldą ar interjero aksesuarą, man kyla klausimas, kam man jo reikia ir iš kur jis čia atsirado, o aš negaliu į tai atsakyti, reiškia, čia jam ne vieta.
Aišku, turbūt mano tėvai sakytų, kad galima pernešti visa tai į sandėliuką ar garažą, nes gal kada nors prireiks, bet čia ir yra kabliukas „ant kurio mes pasimauname“. Tas „gal kada prireiks“ tiesiog visą nereikalingą šlamštą perstumdo iš vienos vietos į kitą, bet problemos neišsprendžia.
Tad jeigu norime jaustis laisvi ir nepriklausomi savo namuose, turime nevergauti daiktams ir tiesiog jų atsikratyti: padovanoti, parduoti ar išmesti. Tai padarius, sunku net patikėti, koks emocinis lengvumas užplūsta. Aš sukūriau sau net tokį posakį „smagu pirkti, bet dar smagiau atsikratyti“.
