Kai jautiesi piktas ant viso pasaulio ir ypač ant savęs, kai prisiekinėji nuo šiol būti geresnis, stipresnis, valingesnis. Kai šie norai prilimpa prie visko prie ko prisilieti, prie sienų ir lubų, įsispaudžia veidrodyje ir tampa gyvais sąžinės diegliais, nors ir paties susikurtais, tuomet reikia ieškoti sprendimų.
Tada ateina laikas emociniam apsivalymui, kuriam, liaudyje kalbama, labai padeda menas, jo terapija. Pasak psichologų, dailės kūrinys yra savotiškas raktas į žmogaus sielą, turintis savitą simboliką. Tam gali pasitarnauti ir paveikslų eksponavimo būdai namų erdvėje.
Namas Bendorėliuose, tambūras, aut. Kristina Česonytė, Raminta Kupčiūnaitė.
Ėmus rastis pirmosioms dailės galerijoms, jos nelabai priminė šiuolaikinį „baltą kubą“, kuriame dažniausiai esame įpratę matyti pakankamai pagarbiai išeksponuotus dailės kūrinius. Anksčiau, prieš gerus du šimtmečius, dailės kūriniai potencialiems pirkėjams buvo pradėti demonstruoti saloninėje aplinkoje, mirgančioje turtingais sienų apmušalais, baldais bei kambariniais augalais. Paveikslai buvo eksponuojami nesivadovaujant nei griežtomis tematikos nei gabaritų komponavimo ar atrankos taisyklėmis. Jos gimė pamažu, vystantis ir pačiai dailės kūrinių eksponavimo kultūrai.
Tad kaip sukabinti paveikslus namų erdvėje, kad jie atsiskleistų ir netaptų tik priemone dėmėms ant sienų maskuoti? Dailėtyrininkas V.A.Reviakinas savo knygoje „Dailės muziejai“ (1991) teigia, jog eksponuojant dailės kūrinį yra svarbus neapibrėžtumas, kitaip tariant aplinka, nesukurianti tiesioginių asociacijų su dailės kūrinio tematika. Taip skatinama žiūrovo fantazija.
Kalbant apie namų erdvę, kiek tiesmukai atrodytų, pavyzdžiui, natiurmortai virtuvės ar valgomojo erdvėje. Itin svarbu atkrepti dėmesį į fiziologinį aspektą – nepakabinti paveikslų per aukštai ar per žemai. Jie turi kabėti maždaug akių lygyje, paveikslo centras turėtų būti maždaug 1,8–1,9 m aukštyje.
Be to, kuo didesnis dailės kūrinys, tuo daugiau erdvės jam reikia. Optimaliausias atstumas nuo žiūrovo iki paveikslo 1,5 – 2 m. Venkite didelių gabaritų ir dailės kūrinius bandyti sutalpinti į tamsius kampus, kur mažai vietos. Jie ten tik rinks dulkes.
Namas Klevinėje, svetainė, aut. Kristina Česonytė, Raminta Kupčiūnaitė
Svarbu įsidėmėti, kad dailės kūriniai, kokie jie bebūtų, privalo atrodyti estetiškai. Tam pasiekti yra begalės būdų, kad ir tinkantys rėmai ir paspartai. Idealu, jei dailės kūrinys spalviškai dera jį supančioje aplinkoje, ar bent su ja nekontrastuoja. Pernelyg daug skirtingų spalvų vargina.
Patartina dailės kūrinius tarpusavyje derinti stilistiškai, neapgyvendinant vienoje erdvėje kūrinių iš labai skirtingų laikotarpių. Panaši lengva eklektika pateisinama tik itin didelėse neapkrautose erdvėse. Namuose tokia mišrainė gali atrodyti tiesiog neskoningai. Perkrautos sienos bus sunkios, o pavieniai paveikslai sunkiai suvokiami. Mažiau visad yra daugiau.
Paveikslas turi būti apšviestas, nes vienintelis žiūrovo suvokimo įrankis yra jo akis, o jai reikia šviesos. Venkite tamsių, neapšviestų vietų, arba įrenkite specialius šviestuvus skirtus paveikslams apšviesti. Fonas, ant kurio eksponuojami paveikslai, neturėtų būti ryškesnis ir blizgesnis nei pats paveikslas, kitaip jo turinys tiesiog pranyks sienoje. Žiūrovo dėmesį pirmiausia patraukia ryškios spalvos ir blizgūs paviršiai, tik po to kontūrai. Dėl to reikėtų išlaikyti balansą ir stengtis akcentuoti vieną ar du spalvinius elementus erdvėje jos neperkraunant. Ši taisyklė galioja visiems interjero elementams.
Taip pat tiesiog būtina pasitelkti nuojautą. Kitaip pažvelgti į tas pačias, savas, tokias pažįstamas sienas ir pagalvoti, kaip paprastuoju būdu, tiesiog pakabinus ant jų paveikslus, ar juos pakeitus vietomis galime pasiekti mažutę pergalę prieš kasdienybės monotoniją. Apgyvendinti savuose namuose dailininkų emocinės iškrovos vaisius, kurie, patys tapę kūnais su keistomis sielomis, savo ruožtu stebės ir mus, šių namų šeimininkus.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
