Šių dienų virtuvės reikmenų kūrėjai ir gamintojai siūlo keisti požiūrį į „kaimiškus“ emaliuotus indus bei kitus rykus, kuriuos daugelis prisimename iš kaime pas močiutę praleistų vasarų. Šie aksesuarai vis atsiduria dizainerių dėmesio centre ir, nors išsaugojo vintažines formas, puikiai pritampa modernioje erdvėje.
Dailinimo sprendimai
Dengti emaliu įvairius metalo dirbinius pradėta dar XVIII amžiuje Vokietijoje. Per kelis dešimtmečius šis nebrangus metalo apsaugos būdas taip išpopuliarėjo, kad imta jį naudoti visur – gaminant virtuvės reikmenis, kelio ženklus, medicinos priemones…
Emaliuoti indai ypač pamėgti dėl lengvumo, patvarumo ir paprastesnės priežiūros, palyginti su tuo metu populiariu kinišku porcelianu. Išpopuliarėjus emaliu dengtiems aksesuarams, netrukus pasirodė mėlynos, raudonos, purpurinės, rudos, žalios, rožinės, pilkos ir baltos spalvos indų. Gaminių raštai buvo tokie pat įvairūs kaip ir spalvos. Kai kurie indai puošti įvairių spalvų deriniu, kuriamu iš glazūros likučių, todėl vėliau pavadintu „dienos pabaiga“.
Šiandien dizaineriai šią paletę dar labiau praplėtė – tradicinių formų emaliuotiems gaminiams dekoruoti naudojami šiuolaikiški atspalviai ir raštai, suteikiantys galimybę jiems atgimti iš naujo ne tik kaimo ar sodybos, bet ir industrinėse miesto erdvėse, įpučiant joms vintažinio, šiek tiek nostalgiško jaukumo.
Įdomu žinoti
Daug emaliuotų indų buvo sunaikinta per Antrąjį pasaulinį karą, todėl originalių, anuomet itin populiarių virtuvės įrankių šiais laikais vis sunkiau rasti. Be abejonės, tai lemia ir jų vertę. Nuostabu, kad palyginti pigūs senovinės buities rakandai, pavyzdžiui, keksiuko formelė, pagaminta maždaug prieš šimtą metų, šiandien gali kainuoti daugiau nei 1000 eurų, ypač jei išsaugota jos etiketė arba formelė yra originalios formos ar spalvos.
Ne tokie reti senoviniai arbatinukai ar dubenys gali kainuoti nuo 30 iki 300 eurų. Purpuriniai, raudoni, mėlynais piešiniais dekoruoti indai – patys brangiausi, nes buvo gaminami daug rečiau. Originalaus antikvarinio indo dugne ant glazūros yra išdegintas gamintojo vardas, ant kai kurių pažymėta ir gamybos data.
Priežiūros patarimai
x Emaliuotus indus reikia prižiūrėti kruopščiau nei kitus: patartina juos plauti rankomis karštu, muilinu vandeniu ir naudoti minkštą pašluostę.
X Netrinkite jų gremžtuku ar šiurkščiąja kempinės puse, nes galite subraižyti paviršių.
X Jei emaliuotas puodas netyčia prisvilo, negramdykite dugno peiliu, geriau užmerkite per naktį. Įpilkite į vandenį šiek tiek acto ar sodos ir švelniai patrinkite šluoste.
X Jei emaliuotus indus norite plauti indaplovėje, juos sudėkite taip, kad nesiliestų prie kitų indų, kitaip galite pažeisti emalį. Išplautus kruopščiai nusausinkite, nes nuo drėgmės gali atsirasti rūdžių.
Svarbu! Apgadintų ir pažeistų emaliuotų indų geriau nebenaudoti – įtrūkusiose vietose atsiranda rūdžių, o veikiamos termiškai jos sudaro kenksmingus junginius. Tokius maistui nebetinkamus indus galite puikiai pritaikyti interjere, pavyzdžiui, kaip dekoratyvius vintažinius vazonus.
