Daugelis iš mūsų darbuojasi soduose bei daržuose ir dėl derliaus, ir dėl galimybės maloniai stebėti, kaip viskas auga, klesti ir noksta. LAMMC SDI Daržininkystės techologijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Ona Bundinienė bei Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja, prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Nijolė Maročkienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė, prieš sėją darže supažindina su daržovių derlingumu. Tai aktualu ir prieš įsigyjant įvairių daržovių bei prieskoninių augalų sėklas.
Ar jūs žinote, kiek visko užaugs jūsų lysvėje? Ar numanote, kiek jums reikės daržo gėrybių.
Čia pateikti orientaciniai skaičiai, kiek galima užsiauginti daržovių lysvės viename kvadratiniame metre, esant palankiai vasarai. Tačiau tie skaičiai gali kiek ir skirtis, priklausomai nuo pasirenkamų daržovių veislių, sėjos laiko, dirvožemio savybių, priežiūros, tų metų metereologinių sąlygų.
Agurkai – 10-12 kg. Tai viena iš plačiausiai auginamų daržovių. Jų veislių yra daug, vienos jų tinka auginti lauke, kitos – šiltnamiuose bei universalios. Dažniausiai auginami trumpavaisiai agurkai – 7 -12 cm ilgio, 80-100 g svorio. Daržo lysvėje auginame po 5-6 augalus. Ankstyvųjų veislių, auginamų šiltnamiuose, stiebas ne ilgas (0,5-0,8 m), o vėlyvesnių – ilgesnis (iki 2,5 m ir daugiau) ir turi daugiau šoninių šakų. Agurkai pradeda derėti po sėjos praėjus 1-1,5 mėn. arba po žydėjimo praėjus 5-10 dienų. Agurkai vartojami žali salotoms, rauginami, marinuojami.
Agurkinėms daržovėms parenkama apsaugota nuo vyraujančių vėjų, su nuolydžiu į pietus, lengva, greitai įšylanti, įtręšta, nepiktžolėta, drėkinama dirva. Geriausiai tinka priesmėliai ir priemoliai su laidžiu podirviu. Tinkamiausi priešsėliai: ankštinės, lapinės, svogūninės, vaisininės ir šakniavaisinės daržovės.
Cukinijos – 8-12 kg. Vaisiai šviesiai ar tamsiai žalios, geltonos, žalsvai kreminės ar kreminės, rusvos spalvos, 10-22 cm ilgio, cilindriniai, pailgi arba arbūzo formos, minkštimas – baltas, gelsvas ar kreminis. Vegetacija 50-70 dienų. Anksčiau pradeda derėti pasodinus šiltnamyje išaugintus daigus. Nesubrendę vaisiai yra vertingesni už subrendusius, kurie paprastai skinami, norint juos išlaikyti ilgesnį laiką. Labai originalios cilindrinės cukinijos, kurių minkštimas „makaroninis“ – vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta arba kaip apvalūs oranžiniai „arbūziukai“ su mozaikine neblizgia luobele – jo minkštimas saldus, skanus, oranžinės spalvos, malonaus aromato, sultingas, vaisiai vidutinio dydžio, atsparūs žemoms temperatūroms.
Norint užsiauginti cukinijų sėklų, reikia sodinti kiekvieną veislę atskirai, tam tikru atstumu, nes cukinijos kryžmadulkiai augalai. Arti auginant skirtingų veislių cukinijas, iš gautų sėklų kitais metais gali išaugti augalai, kurių vaisius dvispalvis, pavyzdžiui, pusę cukinijos žalios, pusę – geltonos.
Moliūgai – 4-15 kg. Besidriekiantys augalai. Įvairovė didžiulė: žali, geltoni, oranžiniai, kreminiai, rudi, lygia luobele, raukšlėta, įvairiausių formų – plokščiai apvalūs, briaunoti, mažutėliai, vidutiniai – sveriantys iki 1-8 kg svorio ir milžinai, virš 20 kg. Iš vieno galima gauti po 3-4 kokybiškus vaisius. Vegetacija 70-130 dienų. Valgomos visos dalys – minkštimas, sėklos, lapai, žiedai. Moliūgus galima valgyti šviežius, virti, kepti, skrudinti, troškinti, sandėliuoti, iš jų sėklų spaudžiamas aliejus. Yra ir aliejinių moliūgų.
Pomidorai – 8-10 kg. Pomidorų vaisiai ne tik skanūs, bet ir maistingi ir labai įvairiai vartojami maistui. Ypač vertinga vaisiuose esanti medžiaga – likopenas, pomidorams suteikianti raudoną spalvą, organizme stabdanti oksidacijos procesą, taigi ir senėjimą. Pomidorų asortimentą sudaro įvairių spalvų bei vaisiaus formų, dydžių hibridai, tinkami auginti atvirame grunte arba šiltnamiuose.
Burokėliai – 4-6 kg. Pagal vegetacijos trukmę burokėlių veislės skirstomos į 4 grupes: labai ankstyvos veislės, kurios techninę brandą pasiekia per (45-50) 65-75 d., ankstyvos – 75-85 d., vidutinio ankstyvumo – 85-110 d., vidutinio vėlyvumo – 85-110 d., vėlyvos – daugiau kaip 110 dienų. Šakniavaisines daržoves tinka auginti lengvo priemolio ir priesmėlio humusingose, nešlapiose dirvose. Auginant šias daržoves svarbu tinkamai paruošti dirvožemį, giliai dirvą įdirbti, patręšti. Tinkamiausi priešsėliai: ankštinės, lapinės, agurkinės, svogūninės, vaisininės daržovės.
Morkos – 4-7 kg. Morkų veislių yra įvairios paskirties – žaliam vartojimui, sultims, perdirbimui, ilgam sandėliavimui. Pagal tai, per kiek laiko morkos užauga ir suformuoja tipingos formos šakniavaisius, jos skirstomos į ankstyvąsias (vegetacijos periodas 80-90 dienų), vidutinio ankstyvumo (90-110 dienų), vidutinio vėlyvumo (110-130 dienų) ir vėlyvąsias (daugiau kaip 130 dienų.
Gelteklės – 1,2-2 kg. Auginant ant vagų kaip morkas, išauga puikios kokybės šakniavaisiai. Kuo daugiau žemės augti šaknims, tuo jos išauga ilgesnės. Dirvožemis tinka purus, humusingas. Po sėjos sudygus augalams, patartina kas 5 cm išretinti.
Šakniniai salierai – 2-3 kg. Priklausomai nuo pasirinktų veislių. Sodiname po 4 augalus. Jų šakniavaisiai apvalūs, dideli, 0,6-1 kg, be ertmių, sniego baltumo vidumi, švelnaus skonio ir malonaus aromato, primenančio petražolės kvapą, šaknys auga apatinėje dalyje. Šakniniai salierai atsparūs nedidelėms šalnoms rudenį, jų nereikia skubėti nurauti.
Šakninės petražolės – 1-2 kg. Patartina vartoti šviežias ir perdirbimui, džiovinti, šaldyti. Tinka ilgam sandėliavimui ir atželdinimui. Ankstesnį derlių galima gauti į lauką sodinant išaugintus daigus šiltnamiuose. Yra vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos veislės, kurių vegetacijos trukmė 150-190 dienų, taip pat yra veislių atsparių žiedynų formavimuisi.
Laiškiniai česnakai (daugiamečiai) – 4-8 kg. Į 1 kv. m sodiname 5 augalus. Iš laiškinių česnakų, auginamų antrus ir daugiau metų, derlius imamas 3-4 kartus. Laiškiniai česnakai pjaunami iki žiedstiebių formavimosi. Paskui, kad derlius būtų gausesnis, patartina patręšti azotinėmis trąšomis. Augalai greičiau įsisavina maisto medžiagas, kai laistomi 0,2 proc. azotinių trąšų tirpalu.
Gūžiniai kopūstai – 4-10 kg. Vienos gūžinių kopūstų veislės tinka šviežiam vartojimui, kitos – perdirbimui arba ilgam laikymui arba universalios paskirties. Yra ypač ankstyvų veislių, kurias galima auginti lauke po priedangomis arba šiltnamiuose, taip pat „mini“ galvutėmis, kurios vienos gūžės pakanka šeimai pagaminti salotų ar išvirti bei troškinti. Kai aukšta temperatūra ir trūksta dirvoje drėgmės, kopūstinės daržovės blogai auga: susiformuoja mažos minkštos gūžės. Kopūstinės daržovės mėgsta drėgną, vandeniui laidžią sunkesnę dirvą. Tinkamiausi priešsėliai: ankštinės, agurkinės, svogūninės, šakniavaisinės ir vaisininės daržovės. Viename kvadratiniame metre paliekame po 3-4 augalus.
Žiediniai kopūstai – 1,5-2,5 kg. Žiediniai kopūstai suformuoja žiedyną, vadinamą galvute. Jų būna įvairių spalvų – balti, geltoni, kreminiai, žali, violetiniai, įprastos, kupolo formos ir gražių kūgiškų, minareto formos. Anot gurmanų, violetiniai – skaniausi, kreminiai, gelsvi ir švelniai žalsvi minareto formos yra švelnesnio skonio kaip balti. Yra veislių, kurių galvutės gerai uždengtos lapais (neparuduoja nuo saulės ir lietaus). Vegetacija 65-75 (95) dienos. Vienų veislių žiediniai kopūstai tinka salotoms, kiti universalios paskirties – salotoms, perdirbimui ir šaldymui.
Į vieną kvadratinį metrą sodiname po 3-4 augalus.
Brokoliai – 1,2-1,8 kg. Derlius skaičiuojamas nuo pagrindinių žiedynų. Auginant iki vegetacijos pabaigos, išaugina pažastinius pumpurus, tuomet bus gaunamas žymiai didesnis derlius.
Valgomoji augalo dalis yra žiedynkotis ir ant jo augantys žiedynėliai, susitelkę į 8-20 cm skersmens ir 100-500 g svorio galvutę. Vertingiausi neišsiskleidę žiedynai. Laiku nenupjovus žiedyno, brokoliai pradeda žydėti. Dauguma veislių universalios paskirties – žiedynus tinka vartoti šviežius, perdirbti ir šaldyti. Vegetacija 65-90 dienų.
Ropiniai kopūstai (kaliaropės) – 3-8 kg. Priklauso nuo veislės savybių. Gerais metais išauga stiebagumbiai iki 0,7 kg svorio. Jų stiebas rutuliškas. Skonis panašus į baltagūžio kopūsto šerdies, bet daug švelnesnis ir saldesnis. Yra veislių su švelnesnio skonio baltai žalsvais ir pikantiškesnio, aštresnio skonio – violetiniais stiebagumbiais. Vegetacija 50-65 dienų nuo daigų pasodinimo. Ropinius, kaip ir žiedinius kopūstus, į dirvą galima sodinti keletą kartų. Ankstyvąsias veisles, auginamas pavasarį, galima auginti po priedangomis ar be jų prieš agurkus, burokėlius ar žiedinius kopūstus, skirtus derliui nuimti rudenį. Derlius imamas, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai esti 6-8 cm, o vėlyvųjų – 8-10 cm skersmens. Vertingiausi yra ropiniai kopūstai, kurie dar nespėjo visiškai subręsti, o subrendę jie perauga ir jų kokybė gerokai suprastėja.
Lapinės ir gūžinės salotos – 2,5-4 kg. Seniau mūsų salotinėse puikavosi tik žaliosios lapinės salotos, o dabar yra jau didžiulis pasirinkimas skirtingų tipų, spalvų, formų, skonių salotų. O dar jas paskaninus prieskoninėmis žalumyninėmis daržovėmis, galime sukurti puikius maistingus salotų derinius. Beje, visi šie augalai yra ir dekoratyvūs – tad tai dar atgaiva ir akims sode, darže bei balkone. Viename kvadratiniame metre paliekame po 20-25 augalus.
Rūgštynės – 1,5-3 kg. Derlius imamas per 2-3 kartus. Po pjūties patręšiame 0,2 proc. azotinių trąšų tirpalu.
Špinatinių veislių rūgštynės labai derlingos, dideliais, iki 30-50 cm ilgio, nerūgščiais arba silpnai rūgštokais lapais, pavasarį anksti atželia. Stambialapių lapai platūs, šviesiai žali, rūgštoki, tačiau mažesni nei špinatinių. Viename kvadratiniame metre paliekame po 20-30 augalų.
Špinatai – 1-3 kg. Derlius priklauso nuo pasirinktų veislių – ar stambiais lapais, ar smulkesniais. Ankstyvus hibridus ir veisles tinka auginti pavasario ir rudens derliui. Vidutinio vėlyvumo, ilgai nesužydinčius hibridus verta auginti vasaros metu. Kad visą vasarą ragauti ir valgyti špinatų derlių, patartina pradėti sėti lauke nuo balandžio pradžios, o paskutinį kartą – rugsėjo 1 dieną. Galima sėti kas mėnesį ar 2 savaites ir maždaug po 25-30 dienų imti šviežių lapelių derlių.
Krapai – 1,5-3 kg. Krapų žalių lapelių iki 3 kg išaugina atželiančios veislės. Nupjovus vieną derlių, ir toliau gausiai formuoja lapiją. Lapija pjaunama, kai pasiekia 10 cm aukščio. Pastoviai jų šakelės skinamos ir naudojamos salotoms pagardinti, džiovinti bei šaldyti. Yra naujų krūminių krapų veislių, kurias galima sėti tik vieną kartą ir visą sezoną skinti tik šoninius lapus.
Lapkotiniai salierai – 2,5-3,5 kg. Sodiname po 6 augalus. Lapkotiniai salierai išaugina maistui tinkamus ilgus (iki 26 cm ilgio) ir labai aromatingus lapkočius bei tamsiai žalius lapus.
Vienų veislių lapkočiai būna tamsiai žali (patartina balinti), kitų – šviesesnės žalios arba šviesiai žalios spalvos, stori, lygūs
Lapiniai salierai – 2-3,5 kg. Sodiname po 6 augalus. Yra įvairių lapinių salierų veislių. Lapai pjaunami, kai augalai išauga iki 15-20 cm aukščio.
Lapinės petražolės – 1,5-3,5 kg. Gali būti nuimamos keletą kartų per sezoną, nes po kiekvieno nupjovimo greitai atauga. Tinka auginti lauke, šiltnamiuose, vazonėliuose ar žiemą kambaryje. Vegetacijos laikotarpis nuo sėjos trunka 85-90 dienų. ‘Titan‘ veislė, gausi lapija, gaunama iki 4 kg derliaus.
Ropiniai svogūnai – 2,5-4 kg. Pagal vegetacijos trukmę svogūnai skirstomi į ankstyvuosius (90-110 dienų), vidutinio ankstyvumo (110-130 d.) ir vėlyvuosius (130-160 d.). Mūsų klimatui geriausiai tinka auginti ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo svogūnus. Vėlyvųjų svogūnų veislių nepatartina auginti dėl per ilgo vegetacijos periodo.
Žieminiai česnakai – 0,5-1 kg. Vasariniai česnakai – 0,3-0,5 kg. Česnakai auginami dviejų formų: žiedstiebiniai, kurie išaugina žiedstiebį ir bestiebiai – žiedstiebio nesuformuoja. Pirmųjų ropelės susideda iš iš nedaugelio stambokų skiltelių, o antrųjų – iš daugelio smulkių. Žiedstiebius dažniausiai išaugina žieminių veislių česnakai. Vertingesni – bestiebiai, nes geriau išsilaiko per žiemą. Žieminių česnakų skiltelės išsidėsto viena eile apie žiedstiebį, o vasarinių – spirale arba koncentriškais ratais.
Pupelės – 0,5-1,5 kg. Derlius priklauso nuo pupelių dydžio. Gliaudomosios pupelės pradedamos vartoti rugpjūčio mėnesį, priklausomai nuo veislės ankstyvumo. Jų taip pat yra ir vijoklinių.
Iškultas ir išdžiovintas iki 12-14 proc. drėgnio pupelių sėklas maistui galima naudoti 2-3 metus, o sėklai tinka 3-4 metus.
Žirniai 0,4-0,5 kg. Daržo žirniai maistui vartojami įvairių stadijų: jaunos ankštys, nesubrendę ir subrendę žirniai. Pagal brendimo laiką skirstomi į ankstyvuosius, kurių pirmasis derlius būna po 45-60 dienų, vidutinio ankstyvumo (60-70 dienų) ir vėlyvuosius (80-90 dienų). Žirniai skirstomi pagal aukštį: žemi iki 60 cm, vidutinio aukščio 60-80 cm ir aukšti 0,8-2,5 m. Ankstyvus žirnius valgome jau birželio mėnesį. Norint ilgiau mėgautis šviežių žirnių derliumi, patartina sėti pakartotinai per kelis kartus. Ankštinės daržovės geriausiai dera lengvose ir vidutinio sunkumo, gerai įdirbtose puriose dirvose.Tinkamiausi priešsėliai: agurkinės, šakniavaisinės, lapinės, vaisinės ir svogūninės daržovės.
