Iš visžalių augalų populiariausi yra spygliuočiai. Mūsų krašte puikiai jaučiasi ne tik jau įprastos eglės, kadagiai, tujos ar pušys, bet ir daugybė kitų genčių dekoratyvūs kultivarai. Kada ir kaip pavasarį sodinti spygliuočius klausiame VDU botanikos sodo, botaninių kolekcijų kuratorės, dendrologės Jolantos Šabūnaitės.
– Kada pavasarį galima sodinti spygliuočius (atviromis šaknimis), išaugintus grunte ir konteineriuose?
– Geriausias laikas būtų pražydus šalpusniams: ir dirva minkšta, šilta, pati alsuojanti pavasariu, be to, jau būsite pasigenėję, apsivalę žaliuosius plotus. Balandį žemė dar drėgna, tad lengviau šaknysis augalai, gegužė spygliuočiams dar tinka, tik jau reiks rūpintis, kad neapžiūtų šaknys, kad augalas pastoviai turėtų pakankamą kiekį vandens. Jei pasodinsit šiltą besniegį kovo mėnesį spygliuočiai turėtų išgyventi, visko pasitaiko, kad ir labai gražiai laiku sodinant žūsta. Konteineriniai turi savo belaikį sodinimo privalumą, tik, deja, labai priklausys nuo tinkamo laistymo.
– Kokioje vietoje – saulėtoje, lengvoje paunksnėje?
– Spygliuočių sodinimo vieta turėtų būti saulėta, jei trumpai bus šioks toks pavėsis, nieko tokio, mažiau išgarins vandens. Geltonspalvės veislės (pvz., žirniasėklis puskiparisis ‘Sungold’, vakarinė tuja ‘Europe Gold’, lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsonii) ‘Winston Churchill’) reikalaus saulėtos vietos, kitaip neteks savo švytinčios ryškios spalvos. Baltos spalvos spygliuočių veslės geriau toleruoja mažesnį kiekį šviesos.
– Kokiame dirvožemyje geriausiai auga – priesmėlyje, lengvame priemolyje?
– Dirvožemį, kad ir ne itin tinkamą, galima pagerinti specialiai paruoštu mišiniu, žinoma, reiks didesnės duobės. Bet eglės tikrai nelabai norės toleruoti smėlį, pušims priesmėlis artimesnis. Na, jei dirvoje yra lengvas priemolis augimo problemų neturėtų būti. Šlapokas vietas toleruos kazokiniai kadagiai, skėtkėnis (net mėgs), tujos.
– Kokio gylio duobės reikia spygliuočiams?
– Duobės dydis ir gylis priklausys kokio dydžio augalas ir koks dirvožemis sodinimo vietoje. Jei smėlis, tad teks gerinti. Minimaliausia duobė būtų pamatavus šaknyną ir paplatinti duobę tiek, kad iš kraštų laisvos vietos liktų per delno plotį. Jei yra vietos galima platesnę, lengviau šaknysis. Gylis toks, kad įdėjus augalą, jei nedėsit papildomai jokio pagerinto grunto, šaknies kaklelis sutaptų su žemės pavišiumi. Mėgsta augalai ir truputį supurentą duobės dugną. Jei duobė šiek tiek per gyli, augalą galima dalinai užpylus žeme pakelti kiek reikia.
– Kaip pasodintus spygliuočius reikia laistyti, mulčiuoti?
– Laistyti neskubant, kad vanduo gražiai susigertų, žemė permirktų. Vėliau laistyti 2-3 kartus per savaitę, jei sausa, saulėta. Didesniam augalui reiks daugiau, vidurkis „iš akies“ – kibiriukas, per visą šiltąjį laikotarpį iki vėlyvo rudens. Kad išsaugoti drėgmę, galima mulčiuoti. Mulčio pasirinkimas priklausys nuo jūsų estetinių ir kitų poreikių bei galimybių. Galima durpe, galima atsijomis, smulkinta žieve, pušų spygliais, be to prekyboje pasirodo vis kokių naujų pasiūlymų.
– Kokių augimo sąlygų reikalauja spygliočiai?
– Kokį ar kokius spygliuočius auginti, pasirinkimas tikrai didelis, atvežama ir naujų jų veislių. Kai kas vis dėlto yra patogesnis mūsų sąlygomis, mažiau rūpesčių (auga lėtai ir neaukšti, pvz., kanadinė tsuga ‘Jedeloch’, šliaužiantys, kiliminiai, pvz., horizontalusis kadagys ‘Wiltonii’, ‘Saxatili’, ažūriniai, pvz. baltasis puskiparisis, nereikia daug ar visai genėti, pvz, vakarinė tuja ‘Recurva Nana’, ‘Blue Moon’) ar pasirinkimą lems kitos priežastys.
Visada sodinant domina aukštis, plotis, atsparumas šalčiui, dirva. Populiarūs tiek kadagiai, tiek eglės, pušys, kukmedžiai, puskiparisiai. Kai kurie turi ir praktinį pritaikyma mūsų buityje, kad ir paprastasis kadagys (verba, nuo kandžių), tad paranku auginti kieme, paminėtina veislės, pvz., koloninė ‘Hibernica’, krūmas ‘Bruns’ (nusvyrusiomis šakelių viršūnėlėmis), mėgstantys priesmėlį saulėtas vietas, šlapioje, tamsioje vietoje skurs. Kininis, jo veislės (pvz., ‘Variegata’), taip pat tarpinis, kazokinis (toleruoja drėgmę), jų veislės (pvz., ‘Variegata’).
Skurdžių vietų, bet saulėtų, nors toleruoja ir dalinį pavėsį, augalas – virgininis kadagys. Lengvame priemoly gerai jausis eglės (kompaktinės, lėtai augančios) paprastosios eglės (Picea abies) veislės ‘Nidiformis’, ‘Reptans’, baltosios eglės veislės ‘Daisy‘s White’, ‘Alberta Globe’, ‘Conica’. Pušys – kalninė, kininė, korėjinė saulėtų vietų mėgėjos, kurioms tinka įvairus dirvožemis. Puskiparisiai: žirniasėklis, lausono ir jų veislės gana neišrankūs, tačiau yra išskirtinių atvejų , pvz., veislei ‘Lombartsii’, reiktų šiltesnės vietos.
Gana įprastas mūsų želdynuose kukmedis bei jo veislės, pvz., ‘Repandens’ (atviroj vietoje gražesnis), ‘Fastigiata’ vertina saulėtas vietas, toleruoja ir lengvą pavėsį, tačiau ‘Dovastonii Aurea’ veislei reik saulėtos vietos. Verta prisiminti ir paprastąją potuję (Microbiota decussata) gražiau auganti dalinėje, lengvoje paunksnėje.
