Balandžio mėnesiais grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris truks iki rugsėjo. Šis sakinys lyg ir praslystų pro ausis, jei nežinotume, kad jų maitinimosi šaltinis dažnai ir yra mūsų daržovės bei sodinukai. Gana akivaizdu, kad soti grambuolio lerva rudenį reiškia, kad mažiau maisto užsiauginsime patys. Kaip su tuo kovoti?
Grambuoliai daugiausia gyvena smėlinguose dirvožemiuose, sausesnėse vietose. Daržo derliui pavojingiausios paprastųjų grambuolių (Melolontha melolontha) lervos. Jos ėda praktiškai viską, ką gali pasiekti: nuo žemėje augančių šakniavaisių (bulvės, svogūnai, morkos) iki augalų šaknų (braškės, žemuogės, melionai, saulėgrąžos). Pagrindinė problema ta, kad grambuoliai įvairiomis formomis tai daro ištisus keturis ar net penkis metus, o piką pasiekia trečiaisiais, prieš virsdami lėliukėmis. Lervos vis didėja, todėl natūraliai joms reikia daugiau maisto.
Grambuolio lerva gali užaugti net iki 65 mm ilgio, o blogiausia, kad poravimosi metu (vasaros pabaiga) dirvoje paliekama iki 70 kiaušinėlių.
Štai kaip atrodo grambuolio, kitaip žinomo kaip karkvabalis, lerva:
Aplinkiniais augalais minta ir suaugę vabzdžiai, vis dėlto jų žala mažesnė. Pilnai išsivystę grambuoliai skraidyti pakyla gegužę. Jie minta jaunais vaismedžių lapais (vyšnios, obelys, slyvos), vaiskrūmių, tokių kaip agrastai bei kitų medžių lapais (klevai, ąžuolai, liepos ir kiti).
Kaip apsisaugoti nuo grambuolių.
Bloga žinia ta, kad lervos šiais metais greičiausiai atliks savo darbą. Gera žinia ta, kad nuo šiol turėsite žinių bei nuo vienerių iki ketverių metų pasirūpinti savo derliaus apsauga.
Šiltuoju metų laiku grambuolių lervos maitinasi arti paviršiaus, todėl padėti jomis pasirūpinti galima nuolatos dirbant dirvą. Tiesa, dirvožemio, kuriame jau auga augalai taip giliai neišpurensite, tačiau jeigu daržininkystei renkatės naujus plotus, nepagailėkite jėgų ir laiko ir giliai (bent 20 cm) išarkite.
Geriausia tai padaryti pavasarį arba rudenį, kol lervos yra arti paviršiaus. Šis metodas ypatingai efektyvus rugsėjo pabaigoje, vos tik pradeda labiau šalti. Lervos dar nebūna spėjusios pasitraukti į gilesnius sluoksnius, todėl giluminio arimo metu yra išverčiamos bei nesuspėja įlįsti į žemę, todėl arba žūva nuo šalčio arba yra suėdamos gyvūnų. Vėliau jos nusileidžia žiemoti giliau, į maždaug metro gylį ir tampa praktiškai nepasiekiamos.
Net jeigu nenorite arti, vis tiek naudinga patikrinti, ar naujai naudojamame plote nėra grambuolių lervų. Didelė tikimybė, kad grambuoliai sklype yra pasiskirstę daugiau mažiau tolygiai, todėl vertėtų iškasti kelias 40 cm gylio ir 1 m2 ploto duobeles ir patikrinti, kiek jose randate grambuolių lervų, keliametės jos yra. Lervų amžius matuojamas pagal jų galvos dydį – pirmamečių lervų galvos būna 2,5 mm dydžio, antrų metų apie 4 mm, trečių apie 7 mm. Rudenį lervos nusileidžia į gilesnius dirvos sluoksnius, todėl geriausia tokius bandymus atlikti iki to laiko. Taip pat kaip ir dirvonuojančius plotus, grambuoliai mėgsta pūdymui paliktas žemes, todėl jas reikėtų dažniau purenti.
Tiesa, kai kada net ir žiemą žemė gali taip įšalti, kad grambuolio lervos natūraliai žus – žemės įšalo gylis Lietuvoje gali siekti 1,2 metro. Tačiau nereikėtų pernelyg pasikliauti sėkme. Grambuolio lervos jaučia temperatūrų skirtumus ir šąlant viršutiniams sluoksniams pasitraukia dar giliau. Tačiau esant besniegei ir permainingai žiemai, lervos gali į viršų lįsti anksčiau ir netikėtai pašalus, žūti.
Insekticidiniai preparatai yra efektyvus, tačiau daržovėms nerekomenduojamas būdas – visų pirma dėl galimo poveikio sveikatai ir augalų augimui, visų antra, dėl mažo ekonomiškumo. Chemija yra daugiau naudojama medžių sodinukams. Galima rintis biologinius preparatus, kurie imituoja natūraliai gamtoje vysktančius procesus, tarkime, preparatai, kurių sudėtyje yra entomofaginio grybo Bauveria bassiana sporų neblogai naikina grambuolius, be to, šis grybelis dirvoje gyvena natūraliai, o svarbiausia – efektyviai tvarkosi su grambuolių lervomis.
Taip pat galite nukalkinti dirvą. Grambuolių lervos labiau mėgsta rūgštesnes dirvas. Lengvas dirvas galite tręšti amonio sulfatu, amonio salietra.
Nors atrodytų, kad grambuoliai nėra išrankūs, visgi yra augalų, kurių jie nemėgsta. Tai lubinai ir grikiai. Norėdami sumažinti grambuolių lervų skaičių, pasistenkite išnaikinti ir giliašaknes piktžoles (varputis, lendrūnas ir kitos).
Grambuolius naikina ir paukščiai bei kai kurie gyvūnai, tiesa, jų populiacijos sklype ir apylinkėse taip lengvai nesureguliuosime. Tiesa, tiek kurmiai, tiek kai kurių rūšių paukščiai darže kelia savų problemų.
Suaugę vabzdžiai. Kaip ir minėta, dalį žalos padaro ir suaugę vabzdžiai. Pasirūpindami jais galite nutraukti ar sutrikdyti grambuolių ciklą savo sklype. Vienas geriausių būdų su jais susitvarkyti yra ateiti į sodą anksti ryte, patiesti audeklą po medžiu, ant kurio lapų ilsisi nejudrūs grambuoliai, medį pakratyti, o nukritusius grambuolius surinkti.
