Dirvos mulčiavimas – seniai daržininkystėje, bet kol kas mažai mūsų sodininkų naudojamas agrotechnikos būdas. Mulčio nauda labai didelė. Jis ne tik neleidžia veistis piktžolėms, skatina mikroorganizmų veiklą, privilioja sliekų, pagerina dirvos struktūrą, saugo ją nuo išdžiūvimo ir šalnų, neleidžia vėjui išpustyti vertingų maisto medžiagų, bet ir puošia kiemą, alpinariumą, gėlyną.
Išvaikykime abejones
Dažniausiai mulčias nenaudojamas todėl, kad nežinoma jo teikiama nauda ir privalumai. Be to, norėdami išsklaidyti abejones pateiksime keletą pagrindinių teiginių apie mulčią.
• Prekybininkai siūlo įvairų spalvotą mulčią aplinkos dizainui, žaidimų aikštelėms, vazoninėms gėlėms, bėgimo takams ir kitiems poreikiams tenkinti. Dažnai abejojama, ar jis yra saugus augalams ir gyvūnams. Tačiau mulčo dažai gaminami iš natūralių pigmentų, todėl nekenkia. Atsižvelgiant į oro sąlygas, mulčias išlaiko spalvą ilgiau nei dvejus metus.
• Naudodami mulčą jūs atsikratysite papildomų rūpesčių – laistymo, ravėjimo, temperatūrų svyravimo. Taip pat galėsite sukurti norimą dizainą, bet ir suteikti grožio pavieniams medžiams, augalų grupėms ir krūmams.
• Smulkesnis mulčias idealiai tinka vazoninėms gėlėms, naudotinas ir namų viduje, ir lauke. Jis puošia ir palaiko drėgmę žemėje, todėl ypač tinka daug vandens naudojantiems augalams. Pamirškite dažną laistymą – mulčias pasirūpins jūsų augalais.
• Bėgimo takams dekoratyvios medžio drožlės suteikia grožio, palengvina bėgikų sąnarių darbą. Žirgų sporte jos seniai naudojamos kaip amortizuojamoji medžiaga.
Kaip mulčiuoti augalus?
Vienišas augalas
Apie medį ar krūmą reikia nubrėžti pusės lajos dydžio apskritimą. Spygliuočius supantis mulčias gali būti lygus lajos skersmeniui ar net didesnis už jį. Būtina išrauti visas žoles ir nukasti viršutinį dirvos sluoksnį (5–10 cm), jį supurenti ir gerai palaistyti. Ruošdami mulčiuoti plotą po spygliuočiais, saugokite paviršiuje esančias jų šaknis.
Augalų grupės
Dirva po vienos ar įvairių rūšių medžių bei aukštų krūmų grupėmis neužželia, nes ją dengia pavėsis.
Tad svarbu ne tik mulčiuoti, bet ir sukurti tinkamas augalų kompozicijas. Mulčiuojamas plotas turi visiškai uždengti neapžėlusią dirvą. Mulčias beriamas aplink visą tankiai sužėlusių krūmų grupę ir, kiek įmanoma, tarp jų. Pakėlus ir pririšus augalų apačią, reikia išpjauti nudžiūvusias šakas, nukasti viršutinį sluoksnį, supurenti dirvą ir gerai palaistyti. Spalvotą mulčią berkite 5–10 cm storio sluoksniu. Atminkite, kad užbarstę jo per daug pakenksite augalams, o užbarstę per mažai nepasieksite norimo rezultato.
Gėlynai ir vazoniniai augalai
Palaistykite gėlyno dirvą ir berkite mulčią. Mulčiuodami vazoninius augalus, jei reikia, nuimkite viršutinį žemės sluoksnį. Spalvotas mulčias aplink juos beriamas 2–5 cm storio sluoksniu.
• Paprastai mulčias beriamas 5–10 cm storio sluoksniu. Ploniau mulčiuojama sunki, molinga dirva, o storiau – lengva, smėlėta.
• Kas 4–6 mėnesius mulčią rekomenduojama sumaišyti, kad sluoksniai atsinaujintų ir augalų šaknys gautų papildomai oro. Kas dvejus metus reikia užpilti ir naują 2–3 cm storio sluoksnį. Tik stenkitės neberti mulčio per daug.
• Spalvotas mulčias dirvoje sulaiko iki 73% vandens, kuris paprastai išgaruoja. Jis apsaugo šaknis nuo sezoninių temperatūros svyravimų, palaikydamas aukštesnę temperatūrą žiemą ir žemesnę vasarą. Nepraleisdamas šviesos, mulčias sudaro nepalankias sąlygas piktžolėms augti. Be to, jis saugo dirvą nuo erozijos, neleisdamas lietui išplauti, o vėjui nunešti jos dalelių. Šaknys lengviau kvėpuoja. Dirva būna puresnė, nesusidaro pluta.
• Augalams, kurie nemėgsta rūgščios dirvos, netinka pušų žievės mulčias. Rūgščioje dirvoje augančių medžių, krūmų ir gėlių yra gerokai mažiau nei neutralioje ar šarmingesnėje dirvoje. Jei sode – vien rūgštelės nemėgstantys augalai, geriau naudokite „Ekopark“ gaminamą aukščiausios kokybės nužievintos medienos mulčią.
• Žolės mulčias nėra ilgaamžis, labai greitai suyra. Jei sodo augalus bandysite mulčiuoti išrautomis, jau sėklas subrandinusiomis žolėmis, tik prisišauksite bėdos. Vėliau neatsiginsite vešliai sužėlusių piktžolių.
