Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus.
Darbai darže
Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.
Atminkite, kad labai svarbus sėklų sėjos gylis. Pasėjus per giliai, sulėtėja sėklų dygimas arba jos išvis nedygsta, o jei pasėjama per sekliai, daigai stimpa ir augalai auga silpni. Smulkias sėklas (ropių, morkų) reikia įterpti į 1–2 cm gylį, vidutines (burokėlių, agurkų) – į 2–3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) – į 3–5 cm gylį.
Be to, jau reikėtų grūdinti daigus, augančius patalpose arba priedangose, ir juos persodinti: pomidorus, paprikas, lapkotinius ir šakniavaisinius salierus, briuselinius kopūstus ir kitas daržoves.
Mėnesio pradžioje taip pat baigiamos sodinti likusios bulvės. Primename, kad Šv. Stanislovo diena (gegužės 8 d.) – tinkamas laikas pradėti sodinti svogūnų sodinukus į dirvą.
Gegužės pradžioje sodinamos braškės ir žemuogės. Norint lengviau prižiūrėti šiuos augalus, rekomenduojama įsirengti juoda daržo plėvele arba agrotekstile dengtas lysves. Taip teks mažiau ravėti, laistyti, nereikės purenti žemės, o svarbiausia – mėgausitės švariomis uogomis. Sodinant daigus į tokias lysves, sodinimo vietoje danga įpjaunama kryžmai ir paliekami 30–40 cm tarp daigų ir 40–50 cm tarp eilių atstumai. Daigus reikėtų persodinti šiek tiek giliau, negu jie augo. „Frigo“ daigai sodinami šaknies kaklelio gylyje neužžeriant. Jokiu būdu negalima užžerti žemėmis kerelio šerdies, nes augalas pradės skursti ir žus. Jei sode lankysitės retai, į duobutę reikėtų papildomai priberti drėgmę sugeriančių granulių. Pasodintus daigus svarbu palaistyti.
Darbai sode
Tinkama vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra užtikrina gausų derlių, tad nepamirškite jais pasirūpinti. Kol augalai žydi, jokiu būdu jų nepurkškite pesticidais. Norint prevenciškai apsaugoti augalus nuo ligų, iškart jiems peržydėjus purškiama sisteminiu fungicidu „Topas 100 EC“ (5 ml/10 l vandens), „Score“ (2 ml/10 l vandens), vario sulfato preparatais „Burgundija“ ar „Bordo“ (100 g/10 l vandens) ir geležies sulfatu kerpėms bei samanoms naikinti (50 g/10 l vandens). Apsaugai nuo kenkėjų reikėtų naudoti „NeemAzal“ (5 ml/1 l vandens), žaliąjį kalio muilą (50 ml/1 l vandens) arba ekologiškų trąšų mišinį su ekstraktais: „Mimoten“ (15 ml) + „Zicara“ (10 ml/10 l vandens) arba „Alsupre“ (15 ml/10 l vandens). Be to, peržydėjusius vaismedžius reikėtų patręšti bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis.
Būtinai sutvarkykite veją. Jeigu dirvožemis pernelyg rūgštus, blogos struktūros, veja dažnai apauga samanomis. Nors samanas galima išnaikinti specialiomis priemonėmis, tačiau tai nepagerins dirvožemio struktūros. Išnaikinus samanas, patartina veją profilaktiškai patręšti dolomitmilčiais. Vidutinė norma – 300 g/m2. Tręšiant veją, dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Migliniams (varpiniams) augalams reikia daug maistinių medžiagų, tad veją tręškite specialiomis vejos trąšomis. Plačialapės piktžolės vejose naikinamos herbicidu „Nufarm MCPA“ (70 ml/10 l vandens).
Darbai gėlyne
Gegužę į gėlynus sodinami kardelių ir jurginų gumbai. Tam parenkama gerai įdirbta dirva. Sodinama 6–8 cm gylyje. Gėlynuose taip galima sėti medetkas, nemezijas, ešolcijas, nasturtes, pelėžirnius. Be to, sodinamos raganės. Jos mėgsta saulę, tad parenkama saulėta vieta: kuo daugiau saulės, tuo gausiau jos žydi. Sodinant augalus, eilėje reikėtų palikti 1,2–1,5 m atstumus. Kasama didelė duobė – mažiausiai 60 x 60 x 60 cm, nes jų šaknys ilgos, siekia net iki 0,5 m ar daugiau. Atminkite, kad augalas sodinamas 5–10 cm giliau, nei augo prieš tai.
Jau pradedami puošti balkonai ir terasos vienmetėmis gėlėmis pastatomuose vazonuose ar loveliuose. Paprastai pasirenkama dominuojanti augalų rūšis ir papildoma augalais, padedančiais užpildyti tarpus. Juostuotąsias ir laiptuotąsias pelargonijas galima derinti su šlamučiais, stuburtėmis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis. Jos geriausiai tinka saulėtai pusei. Pavėsingai pusei puikiai tinka gumbinės ir svyrančios begonijos, fuksijos, sprigės, kurias galima papildyti šlamučiais, stuburtėmis (dichondromis), taškuonėmis (bakopomis), valgomaisiais batatais (ipomėjomis). Terasose puikiai vešės ir aplinką puoš svyrančiosios petunijos, kurias galima sodinti ir pusiau pavėsingoje, ir saulėtoje pusėje. Tačiau saulėkaitoje jas gali tekti laistyti net du kartus per dieną.
