Ruduo yra laikomas tinkamiausiu laikotarpiu kalkinti dirvą. Per žiemą medžiagos ištirpsta, nusistovi ir pavasarį galite sodinti ar sėti į turtingesnę, o svarbiausia mažiau rūgščią dirvą. Kuo tai svarbu jūsų derliui ir ką reikia žinoti?
Dirva gali būti šarminė arba rūgštinė ar netgi neutrali, tiksliau taip apibūdinamas joje esantis vanduo. Kuo labiau nuo normos yra nutolęs jo rodiklis, tuo prasčiau jame tirpsta ir yra augalų pasisavinamos medžiagos. Šis dydis žymimas raidėmis pH ir skaičiumi, o pati skalė siekia nuo 0 iki 14. Kuo arčiau nulio, tuo terpė rūgštesnė, o kuo arčiau 14 – tuo šarmingesnė. 7 yra neutralus rūgštingumo rezultatas, o dažniausiai auginamiems augalams geriausias pH yra apie 6,0–6,5. Tad naudingiausia yra silpnai rūgšti dirva, kurioje auga daugybė augalų rūšių. Tiesa, kai kurie augalai labiau mėgsta kiek labiau nuo vidurkio nutolusius rodiklius.
Kalkinimas, kitaip dar vadinamas nurūgštinimu, yra skirtas normalizuoti pernelyg rūgštų dirvožemį, kad geriau augtų augalai ir būtų didesnis derlius.
Augdami rūgščioje dirvoje augalai prasčiau pasisavina reikalingas medžiagas, jų apskritai yra mažiau, dirvoje pradeda vešėti piktžolės. Pernelyg šarminės dirvos,žinoma, taip pat neatneša gausaus derliaus, tačiau reikia prisiminti, kad dirvos ilgainiui tik rūgštėja.
Kalkinimas ne tik tiesiog pakeičia dirvos pH, tačiau naudojamos medžiagos papildo dirvą naudingosiomis medžiagomis, tokiomis kaip kalis, azotas, fosforas ar magnis.
Tai, koks jūsų dirvos pH tiksliausiai galima nustatyti iš dirvos rūgštingumo tyrimo. Žinoma, turint aro sklypelį daržui, galbūt ir nenorėsite pirkti brangaus matuoklio ar pakloti keletą eurų už pigų, nors tokia galimybė suteikia daugiau žinių ir tikslumo. Tokiu atveju, ar dirvą reikia kalkinti galima nuspręsti iš augalų, kurie pradeda joje rastis. Tai dirviniai ridikai, klestenės ar smulkiosios rūgštynės ir kai kurios kitos piktžolės.
Kalkinimui galima naudoti kalkes, pelenus, klintmilčius, dolomitmilčius ar kreidą. Specialistai sutinka, kad per gausus ir per dažnas kalkinimas dirvai gali pakenkti. Labiausiai reikėtų reguliuoti kiekį, mat dažnumas gali būti ir didesnis, jei pernelyg nepersistengsite.
Kiek medžiagų naudoti nukalkinimui priklauso nuo dirvožemio tipo ir dirvožemio pH. Tad labai naudinga žinoti tikslų pH. Natūralu, kad kuo žemesnis pH, tuo daugiau kalkių reikės sunaudoti. Stambūs ūkininkai, naudojantys šį metodą, skrupulingai skaičiuoja ne tik esamą pH, bet ir pH, kurį norėtų pasiekti, kadangi dideliame plote augina vieną kultūrą ir taip gali reguliuoti jai tinkamiausią pH.
Paprasti daržininkai mėgėjai dažniausiai tiesiog siekia normalizuoti pH iki jau minėto 6-6,5. Tad saugūs apytiksliai kalkinimui naudojamų medžiagų kiekiai galėtų būti tokie – mažo rūgštingumo dirvoms (dažniausiai priemolio),kurių pH yra nuo 5 užteks apie 40 kg / arui. Smėlio ar priesmėlio dirvoms, kurios būna dar rūgštesnės nei 5, galima berti daugiau, tačiau maždaug iki 80 kg į vieną arą.
Kaip jau minėta, dirvos su laiku yra linkusios rūgštėti, tad procesą anksčiau ar vėliau verta pakartoti. Greičiausiai rūgštėja lengvos dirvos, tad jomis greičiausiai reikės pasirūpinti jau po keleto metų, o sunkios molinės dirvos rūgštėja pakankamai lėtai, tad joms kalkinimo užtenka vidutiniškai apie dešimt metų.
