Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje daržo lysvės ima tuštėti. Nurinktas aguročių ir cukinijų, baklažanų, pomidorų, svogūnų, morkų derlius, kamputyje vieniši tūno žieminiai kopūstai, o pilvoti moliūgai oranžiniais šonais godžiai gaudo kasdien vis labiau vėstančius saulės spindulius. Nors daržas plikas ir tuščias, nuleisti per vasarą nuo darbo sudiržusias rankas dar ankstoka. Daržininkystės naujokai dažnai pamiršta, kad net ir rudens pradžioje darže galima auginti ryškius, skanius ir sveikus žalėsius.
Taigi, ką rudenėjant galima pasodinti savo užmiesčio darže? Pripažinsime, sąrašas nemenkas, tad salotų mėgėjai gali džiugiai trinti rankas. Žinoma, reikėtų įvertinti vegetacijos laiką ir klimato sąlygas. Šie patarimai skirti vidutinio ir šilto klimato juostoms.
Jei šalnos prasideda anksti, neverta sodinti augalų, kurie ilgai bręsta, pavyzdžiui, gūžinių salotų arba žirnių.
1. Sėjamosios (lapinės) salotos
Salotos ne tik skanios, ne tik turi daug vitaminų ir mikroelementų, jos dar ir labai dailios – puikiausia sodo puošmena. Papuoškite pliką žemę ryškia salotų žaluma!
Apskritai salotas galima sėti visą vasarą su nedidelėmis pertraukomis. Jei to dar nepadarėte, pradėti galite jau šiandien. Laimei, erdvės eksperimentams pakanka.
Salotos nesunkiai ištveria žemesnes temperatūras, ramiai auga 5 °С temperatūroje, jų negąsdina šalnos iki -4–5 °С. Sodinimui tinka žalios lapinės salotos, kurių vegetacinis laikotarpis yra trumpas – t. y. tokios, kurios mėgsta vėsą ir kurioms nereikia ilgos šviesios dienos. Greitai augančios salotos taip pat greitai išsiurbia iš dirvos mikroelementus, todėl prieš sodinant patariama dirvą patręšti azoto-kalio trąšomis. Sėjamoji salota – labiausiai paplitusi salotų rūšis.
Tokios žinomos salotų rūšys kaip romaninė ir gūžinė („Iceberg“) salota – taip pat priklauso sėjamosioms salotoms. Lapinės salotos mėgsta vėsą, skaniausios jos būna užaugusios 10–17 °С temperatūroje. Jei salotos auga per karščius, jos būna karstelėjusios ir ima greitai žydėti. Tad rugpjūtis ir rugsėjis – geriausias laikas auginti salotas. Lapines salotas maistui galima naudoti nuo sėjos praėjus 35–40 dienų, o gūžinės auga kiek ilgiau, iki 60–80 dienų. Jei salotos nespėjo užaugti iki šalnų, jos puikiausiai gali bręsti uždengtos plėvele.
2. Kininiai kopūstai
Nepainiokite šių kopūstų su plačiau paplitusiais pekininiais kopūstais. Kininiai kopūstai formuoja ne gūžę, o žalių lapų ant ilgų mėsingų lapkočių skrotelę. Šie kopūstai atsparesni šalčiui, gerai auga 14–18 °С temperatūroje, o aukštesnėje nei 25 °С temperatūroje – pradeda vysti. Ilgų šviesių dienų šie kopūstai taip pat nemėgsta, tokiomis sąlygomis per greitai sužydi. Todėl kininis kopūstas yra tobulas kandidatas į rugpjūčio ir rugsėjo lysves. Priklausomai nuo veislės, kininiai kopūstai užauga per 40–60 dienų.
3. Gražgarstės
Šio augalo lapai yra išskirtinio aštraus garstyčių-riešutų skonio. Gražgarstės gerai ištveria žemą temperatūrą, optimaliausia joms 14–18 °С temperatūra, o šalnos prie -5–7 °С nebaisios. Joms taip pat tinka trumpos šviesios dienos, tačiau tik ne nuolatinis pavėsis – dėl jo jos praranda savo nepakartojamą skonį. Be to, gražgarstes reikia gausiai laistyti, kitaip jos taps karčios. Lapus skinti galima jau po 25–30 dienų nuo sėjos.
4. Špinatai
Špinatai taip pat mėgsta vėsą ir trumpą šviesią dieną: optimali temperatūra jiems augti yra 15–19 °С. Vasarą špinatams net reikia dirbtinio pavėsio, užtat rudeniniai orai jiems puikiausiai tinka. Špinatus reikia gausiai laistyti. Apie špinatų naudą ko gero visi esame girdėję. Popajus gali paliudyti! Šį naudingų medžiagų šaltinį priklausomai nuo rūšies galima skinti po 30–50 dienų nuo sėjos.
5. Sėjamoji pipirnė
Rugpjūtį–rugsėjį užaugintos pipirnės būna ypač skanios, sodrios, vešlios ir garbanotos. Pikantiškas jų skonis su garstyčių ir krienų natomis patinka daugeliui žmonių. Pipirnės auga labai greit: 12–17 dienų nuo sėjos jau galima jas skinti. Kaip ir kitos giminingos salotos, pipirnės mėgsta vėsą, todėl jas geriausia auginti pavasarį ir rudenį.
Esama augalų, naudingų ne tik daržininkams, bet ir daržui – tai sideratai, kitaip vadinami žaliosiomis trąšomis. Rudens pradžioje pats laikas atgaivinti ir pamaitinti dirvą. Beje, šie augalai dar gali spėti duoti naudingą, valgomą derlių.
6. Lapinės salotinės garstyčios
Garstyčių būna baltųjų, juodųjų ir rudųjų. Mus domina pastarosios, dar vadinamos sareptiniu bastučiu (rudoji sereptinė garstyčia) arba tiesiog lapinėmis salotinėmis garstyčiomis. Jos taip pat mėgsta vėsą, geriausiai jaučiasi +18 °С temperatūroje, bet gali sudygti ir -3 °С temperatūroje. Lapus galima pjauti 2–3 savaitės po sėjos. Nepanaudotus lapinių garstyčių lapus užkaskite į žemę – iš jų susidaro ne prastesnis nei iš baltųjų garstyčių sideratas.
Juodosios garstyčios pernelyg mėgsta šilumą ir šiuo metu mums neaktualios. Jei nemėgstate garstyčių valgyti, užsėkite lysves baltosiomis garstyčiomis, kurios turi daugiau žalios masės. Iki žydėjimo suarkite jas į žemę – tai labai pagerins lysvių kokybę ir apsaugos nuo vabalų lervų.
7. Ridikėliai
Šie sparčiai nokstantys sultingi šakniavaisiai gali džiuginti visą sezoną. Jie pirmieji pasirodo ant prekystalių pavasarį ir neišnyksta nuo jų iki vėlyvo rudens. Ridikėlius galima rauti jau 15–20 dienų po pasodinimo. Neaukšta rugsėjo temperatūra ridikėliams tik į naudą, rudenį jie būna daug skanesni, ne tokie vandeningi kaip užauginti pavasarį ir ne tokie aštrūs kaip sudygę karštą vasarą.
8. Žalieji žirneliai
Šios daržovės labiau tinka šiltesniam klimatui, kur rugsėjį ir spalį laikosi panašūs, be didelių temperatūros svyravimų, orai. Saldžius žaliuosius žirnelius galima skinti jau po 30–40 dienų nuo pasodinimo. Žirneliai lengvai ištveria žemas temperatūras, sudygsta net esant 1–2 °С temperatūrai, o daigai ištveria net iki -5 °С temperatūrą. Optimali temperatūra žirneliams – 18 °С. Tiesa, šalnos gali pridaryti žalos, kai ankštyse formuojasi žirniai, todėl kai prognozuojamos staigios šalnos nakčiai žirnius vertėtų uždengti plėvele.
Jei šalnos prasideda anksti, rugsėjį pasodinti žirniai gali ir nesubrandinti ankščių. Bet žirniai lysvėse vis vien duos naudos, nes jie puikūs sideratai, o jų ūglius galima sukapoti ir įkasti į lysves. Tą patį reikia daryti ir su žaliąja mase surinkus derlių.
Apskritai rekomenduojama sideratais užsėti visas likusias neužsėtas daržo lysves. Tam tinka ne vien garstyčios ar žirniai, yra ir kitų variantų.
9. Prieskoninės žolelės
Darže galima nuolat auginti ir puoselėti kvapnias ir greitai augančias prieskonines žoles: krapus, kalendras, bazilikus, petražoles, svogūnų laiškus ir kitus greitai augančių ir šalčiui atsparius žalumynus. Derlius užauga per 20–40 dienų.
Tam, kad žalumynai kuo greičiau dygtų ir nesiožiuotų, yra keletas gudrybių. Prieš sėjant, sėklas reikia patrinti delnuose vieną į kitą, kad jas šiek tiek pažeistume, o paskui pamerkti parai į šiltą vandenį. Kai kurie daržininkai rekomenduoja sėklas dviem valandoms pamerkti į pieną. Taip pat galima naudoti augimą skatinančias priemones – biostimuliatorius. Žemę prieš sodinant reikia gausiai patręšti azoto-kalio trąšomis. Daigų galima tikėtis jau po 8–10 dienų nuo sėjos, o dar po 2 savaičių galima mėgautis šviežiais žalumynais. Jei šalta, pirmieji daigai gali prasikalti maždaug po trijų savaičių.
Visų išvardytų augalų derlių galite spėti surinkti dar šiais metais. O įpusėjus rugsėjui ir vėliau galima pasodinti daug augalų, kurių derliaus sulauksite ankstyvą pavasarį. Tai svogūnai, česnakai, rūgštynės, špinatai, burokėliai, ridikai, morkos, petražolės ir daugelis kitų daržovių.
Nepamirškite keisti lysvių, kad dirva neišsektų ir jos neapniktų ligos. Ne visi augalai toleruoja vieni kitų kaimynystę – atkreipkite į tai dėmesį.
Gražaus daržo ir gardžių patiekalų!
Šaltinis – 7dach.ru
