Kurkliai – vieni didžiausių Lietuvoje gyvenančių vabzdžių, kurių apsilankymo sode bei darže bijo kiekvienas nuosavo sklypo savininkas. Šie kenkėjai yra greitai prisitaikantys prie naujų sąlygų, tad juos išnaikinti yra tikrai nelengva užduotis. Pristatome keletą praktikoje išbandytų kovos su kurkliais priemonių.
Kas yra kurklys?
Paprastasis kurklys (lot. Gryllotalpa gryllotalpa) dar yra vadinamas tokiais vardais, kaip turklys, parplys, sausumos vėžys (taip jį kartais vadina dėl panašumo į vėžį). Šis rudos spalvos vabzdys išsiskiria savo dydžiu, kuris gali siekti net 55 mm. Jį taip pat galima atpažinti iš rausiamojo tipo letenėlių, ilgų ūsų, dantų, stambaus kūno, triskart už krūtinę ilgesnio pilvo.
Kurkliai į daržus bei šiltnamius dažniausiai patenka su mėšlu. Jie gyvena lengvose, drėgnose dirvose. Dienomis jie rausia urvus 10–15 cm gylyje ir graužia pakeliui pasitaikančias augalų šaknis. Dėl šios priežasties kurkliai yra taip nemėgstami sodininkų bei daržininkų. Augalai su pažeistomis šaknimis pradeda vysti ir greitai juos pasidaro labai lengva išrauti.
Kaip kovoti su šiuo kenkėju?
Kvapas. Kurkliai turi jautrią uoslę, tad kovai su šiais kenkėjais galima pasitelkti įvairius kvapus. Pavyzdžiui, jiems labai nepatinka chrizantemų kvapas, tad galima smulkiai supjaustyti chrizantemų stiebus ir sumaišyti juos su dirvožemiu. Taip pat jie negali pakęsti česnakų, kanapių, serenčių kvapo. Be augalų, šiems kenkėjams yra nemalonus vištų mėšlo kvapas bei silkinių žuvų kvapas. Populiaru silkės gabalėlius užkasti šalia pomidorų bei paprikų daigų.
Spąstai. Jeigu vyrauja sausi orai, kurkliams galima paspęsti spąstus pasitelkus vandenį arba alų. Į žemę reikia įkasti gilesnių indelių ir į juos pripilti vandens arba alaus (reikia stengtis indelio nepripildyti iki pat viršaus). Į paviršių išlindęs kurklys susigundys atsigerti, tuomet įkritęs į indelį nebegalės išlipti ir žus.
Natūralūs nuodai. Kurkliams yra pražūtingas aliejus. Norint juos sunaikinti, galima pasigaminti aplinkai nežalingus nuodus tokiu būdu: pirmiausia reikia sugrūsti kiaušinių lukštus, tada suvilgyti juos saulėgrąžų aliejumi ir negiliai įterpti į dirvožemį. Kurkliai pasivaišinę tokiu patiekalu žus.
Taip pat aliejų sumaišius su vandeniu (10 l vandens reikia maždaug 50–100 ml aliejaus) jį galima pilti tiesiai į kurklių išraustus urvus. Aliejus užkemša vabzdžių kvėpavimo takus, dėl šios priežasties jie žūsta. Geriausiai šis būdas veikia su neseniai iškastais urvais, nes daugiau šansų, kad jame bus kurklys.
Natūralūs priešai. Pavojingiausi kurklių priešai yra kurmiai. Kurmiai sodininkų bei daržininkų nėra itin mėgstami, tačiau jie augaliniu maistu neminta, todėl didesnės žalos augalams nepadaro. Tad jei sklype atsirado kurklių, kurmis turėtų būti laukiamas svečias. Taip pat šiuos kenkėjus mėgsta paukščiai, tad verta netoliese įkelti keletą varnėnų inkilų, kad jie padėtų juos naikinti.