Jeigu galvojate, kad bulvinių šeimai (Solanaceae) priklauso tiktai bulvės, tai tikrai klystate, nes šioje gausioje augalų šeimoje yra daug įdomių augalų: dekoratyvinės gėlės, valgomi, nuodingi ir vaistiniai augalai. Lietuvoje savaime auga tik trys bulvinių šeimos atstovai, o visi kiti – atvežtiniai. Dauguma iš jų yra nuodingi, tame tarpe ir bulvės.
Taip taip, mūsų pamėgta VALGOMOJI BULVĖ (Solanum tuberosum) taip pat priskiriama prie nuodingųjų draugijos, nes užkrimtus šio augalo lapų arba uogų galima apsinuodyti. Tikiuosi, kad dauguma žino tai, kad pažaliavusių bulvės gumbų nereikėtų valgyti, nes galima apsinuodyti alkoloidu solaninu. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai bulvės Lietuvoje atsirado ne taip ir seniai, prieš kokius 250–300 metų. Pirmiausiai jos buvo vertinamos kaip gražiai žydintys augalai iš užjūrio (o tiksliau – iš Amerikos), o tik vėliau – kaip skanus ir sotus maistas. Šiais laikais mes net neįsivaizduojame savo virtuvės be bulvių, daugelio lietuvių maisto racione jos yra pagrindinis vitamino C šaltinis. Beje, bulvių kilmės šalyje Pietų Amerikoje auginama įvairiausių spalvų gumbų, ne tik raudonos arba geltonos spalvos kaip pas mus, bet ir violetinių, oranžinių ar net mėlynų.
Spėkite, kokią dar vieną bulvę mes dažnai auginame šiltnamiuose arba perkame prekybos centruose? Ogi
BAKLAŽANĄ (Solanum melongenum). Tikra tiesa, kad baklažanas, kurį angliakalbiai vadina „kiaušininiu augalu“ (eggplant) taip pat priklauso bulvinių šeimai ir netgi tai pačiai genčiai kaip ir bulvė. Įdomu tai, kad tas didelis ir valgomas tamsios spalvos vaisius botaniškai yra klasifikuojamas kaip uoga, jame gausu smulkių ir valgomų sėklyčių. Beje, jeigu baklažano skonis yra kartus, tai tokio geriau nevalgykite, nes kaip ir bulvės, jis kartais kaupia nuodingą alkaloidą solaniną.
Dar dvi mėgiamos ir dažnai pas mus auginamos daržovės irgi priklauso bulvinių šeimai: tai POMIDORAS (Lycopersicon) ir paprika. Pomidoras, ko gero, yra viena iš mėgiamiausių daržovių, jeigu neskaitytume bulvių. Šiais laikais yra sukurta tiek įvairiausių pomidorų veislių, o jų pasirinkimas neįtikėtinas: kai kurių vaisiai gali būti mažučiai lyg žirniukai arba dideli kaip jaučio širdis (yra veislė ir tokiu pavadinimu), spalvų gama gali būti ne tik raudona ar geltona, bet ir žalia, marga, violetinė ar net juoda. Vaisių forma ar krūmo aukštis taip pat smarkiai įvairuoja. Vienu žodžiu – pasirinkimas didžiulis ir kiekvienam pagal skonį.
PAPRIKAS (Capsicum) pas mus dažniau augina saldžiąsias, kurios gali būti smulkiavaisės ir stambiosios (saldžiosios). Aštrumą joms suteikia alkaloidas kapsicinas, kuris matuojamas skovilio vienetais. Pasaulyje yra tokio aštrumo paprikų, kad net sunku įsivaizduoti, pavyzdžiui, Gineso rekordų knygoje užregistruotos aštriausios paprikos turi net 1,5–2 milijonus skovilio vienetų! Galima palyginti su chalapo paprika (dar vadinamais jelapenais), kurių aštrumas siekia tik 8000 skovilio vnt. Daugeliui lietuvių jelapenai jau yra aštrumo viršūnė, tai ką tada kalbėti apie tas rekordininkes?… Tiesa, dažnai neteisingai aštriąsias paprikas vadina pipirais, nes iš tiesų pipiras yra visiškai kitas augalas, kuris irgi yra aštrokas, bet sunokina mažus juodus žirniukus, o ne ankštis.
PETUNIJOMIS (Petunia) puošiate palanges arba kiemą? O juk šios gėlės taip pat priklauso bulvinių šeimai. Nors petunijos nėra nuodingos, bet ir ragauti jų nereikėtų. Jos taip pat atkeliavo iš Pietų Amerikos žemyno, kur vietinės gentys jas augino nuo senų laikų. Dažniausiai petunijas majai ir inkai augindavo įvairiems burtams ir ritualams. Keletas tradicijų, susijusių su petunijomis išlikę tuose kraštuose iki šių dienų. Pavyzdžiui, jei petunijos pas jus labai gerai veši ir žydi, tai rodo, kad čia sklando gera ir pozityvi energija, kuri atbaido blogąsias dvasias. O jeigu kažkam dovanoji petuniją, tai nori parodyti, kad tau su tuo žmogumi tau malonu ir gera būti.
Iš bulvinių šeimos pas mus auginamų gėlių dar galima pamatyti BRUGMANSIJĄ (Brugmansia). Šis nedidelis medelis arba krūmas žiemos metu auginamas kambariuose, o šiltuoju metų laiku išnešamas į lauką. Labiausiai jis žavi savo stambiais varpelio formos žiedais. Pietinėse šalyse jas dažnai galima pamatyti auginamas vazonuose ir puošiančias kiemus.
Labai panaši į brugmansiją yra DURNAROPĖ (Datura), kuri Lietuvoje kartais auginama kaip darželio gėlė, o kartais sulaukėjusi pati išplinta laukuose. Šie du augalai gan panašūs, daugelis juos painioja. Juos galima atskirti pagal žiedus: durnaropių žiedai dažniausiai žiūri į viršų, o brugmansijų – nuleidę žemyn. Bet kokiu atveju abu augalai yra labai nuodingi – tiek lapai, tiek žiedai, tad prižiūrėkite juos saugiai: ravėkite ir persodinkite su apsauginėmis pirštinėmis, o jeigu turite vaikų arba žioplų augintinių, tai geriau visai neauginti šių gėlių.
Lietuvoje nuo seno auginamas bulvinių šeimos augalas yra TABAKAS (Nicotiana). Tas, iš kurio gaminamos cigaretės – tai paprastasis tabakas (N. tabacum). Nors mūsų šalies ūkininkai jį gali auginti, bet niekas tuo neužsiima, nes neapsimoka, užauga prastos kokybės. Nors teko girdėti, kad anksčiau lietuviai kultivuodavo nedidelius tabako laukelius, tad savo reikmėms, t.y. rūkymui, jo užsiaugindavo patys. O štai pas kaimynus lenkus rūkomojo tabako plantacijų yra ir šiais laikais. Gėlynuose dažniausiai auginamas kvapusis tabakas (N. alata). Jis skleidžia gausius ir įvairiaspalvius žiedus, kurie, be abejo, maloniai kvepia. Dar kartais auginamas kaimiškasis tabakas (N. rustica), turintis panašių savybių kaip rūkomasis tabakas. Jį verta auginti soduose ir daržuose, nes atbaido kai kuriuos vabzdžius kenkėjus tiek augdamas šalia jų, tiek purškiant augalus iš jo pagamintomis ištraukomis.
Dar vienas bulvinių šeimos augalas, apie kurio uogas esate girdėję, yra OŽERŠKIS (Lycium). Greičiausiai pačio augalo nelabai žinote, bet apie jo uogas, kurios dažnai vadinamos „goji“ arba super maistu, tikriausiai esate girdėję. Šį krūmą galima auginti ir Lietuvoje. Auginu jį ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad tų smulkių raudonų uogelių jis sunokina nedaug, vos vieną kitą saują. Nėra jos ypatingo skonio, panašios į raugerškio („barbariso“) uogas, ir už jas yra žymiai skanesnių uogų, tad šį krūmą galima auginti nebent dėl įdomumo ir įvairovės. Be to, jei trumpa ir nelabai saulėta būna vasara, tai uogos net nespėja sunokti.
Iš bulvinių šeimos augalų savaime Lietuvos gamtoje auga trys – juodoji drignė, juodoji kiauliauogė ir karklavijas, iš kurių geriausiai žinomas KARKLAVIJAS (Solanum dulcamara). Šis vijoklinis augalas pas mus paplitęs drėgnesniuose miškuose ir pakrantėse. Kartais vaikai apsinuodija jo raudonomis uogomis, kurios atrodo labai viliojančiai. Ne tik karklavijas, bet visi trys lietuviški bulviniai augalai yra nuodingi ir tą išduoda „juodi“ jų pavadinimai.Iš bulvinių šeimos dar galima paminėti dumplūnę (Physalis), kurios oranžinės arba žalios spalvos uogos yra valgomos, jomis dažnai puošiami tortai ir kiti desertai. Nikandra (Nicandra) yra vaistinis augalais ir kartais auginama gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas, nužydėjusi dažnai pasisėja pati. Taip pat vaistinė skopolija, vaistinė šunvyšnė bei kiti.
Dauguma jų yra nuodingi augalai, bet neužmirškime, kad nuodingi augalai paprastai naudojami ir gydymui, tad yra vertingi. Tad tikrai verta labiau susipažinti su įdomia bulvinių šeima, kurioje galima rasti valgomų bei nuodingų augalų ir svarbiausiai – išmokti juos atskirti.
