Gražgarstės, kaip ir dauguma kitų lapinių salotų, sėjamos ankstyvą pavasarį, nes gali iškęsti šaltį, bet jei nespėjote jų pasėti iki šiol, nenusiminkite – sėti galima ir dabar. Gražgarstės auginamos ištisus metus. Kokių sėklų reikia ieškoti, kokią vietą darže skirti gražgarstėms ir kaip apskritai jas reikia auginti?
Sėjamoji gražgarstė (lot. Eruca sativa) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos žolinių augalų rūšis. Jų būna kelių veislių, kai kurios jų daugiametės, tačiau pastarąsias sunkiau prižiūrėti, nes augalo keras formuojasi prie pat žemės. Jas sunku ravėti, ypač jei nespėjote nuravėti laiku. Šios veislės lapai smulkūs, karpyti, jų skonis kiek aštresnis nei įprastos gražgarstės.
Auginimo ypatumai būdingi visų veislių gražgarstėms: rekomenduojama jas sėti su kelių dienų pertrauka, kad žalumynai neperaugtų. Peraugusios gražgarstės bus kartaus, net aitraus skonio.
Patyrę gražgarsčių augintojai pataria vis pasėti jų kas dvi savaites. O jei paliksite jas žydėti, po to jos pasisės pačios ir augs kaip piktžolės. Netgi galima sėklas sėti vėlyvą rudenį ir toliau tai daryti ištisus metus, net žiemos mėnesiais, nes žali lapeliai puikiausiai užauga net ir pačiuose paprasčiausiuose nešildomuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose.
Gražgarstes puola tie patys kenkėjai, kaip ir kopūstus, ridikėlius, ridikus, kaliaropes ir kitus kryžmažiedžius. O štai daugiametes gražgarstes kenkėjai puola mažiau.
Gražgarstes galima auginti ir loveliuose ar vazonėliuose balkone. Žemę rinkitės derlingą, su daug maistinių medžiagų, kad žalumynai turėtų iš kur gauti jėgų, ir sėkite gražgarstes 0,5 cm gylyje. Augimo pradžioje svarbu sėklų nesudžiovinti, todėl žemė visą laiką turi būti drėgna.
Gražgarstės geriau auga šiltnamyje, nes čia gresia mažesnis pavojus, kad jų lapeliai bus nugraužti, užtat sėjant lauke reikėtų uždengti jas agrotinklu.
Specialistai pataria užaugusius lapelius nuskinti praėjus 30-40 dienų po to, kai jie pasirodė – taip jie geriau ataugs. Sėti reikėtų 15-20 cm atstumu, kad žalėsiai augtų kompaktiškai.
Sėklų pasiūla yra labai didelė ir įvairi – galite atrasti ir smulkialapes, ir plačialapes, ir net ąžuolo lapo formos gražgarstės. Skiriasi jų lapų forma ir kažkiek skonis – vienos švelnesnės, kitos aitresnės, bet šiaip visos veislės yra tinkamos, svarbiausia, kad gražgarstės neperaugtų. Todėl nesėkite visų sėklų iš karto, o vis pasėkite jų papildomai kas dvi savaites.
