Nenumaldomai artėjant pavasariniams darbams dar turime laiko susiplanuoti daržą. Tad, kol dar ne vėlu, siūlome imti į rankas pieštuką ir įsiklausyti į kraštovaizdžio architektės Ingos Aničienės pasiūlymus.
Nuo ko pradėti daržo planavimą
„Pirmiausiai sklype reikėtų parinkti tinkamiausią vietą. Tai priklauso nuo žmogaus, šeimos poreikių. Žinoma, yra bendrinės taisyklės, kas yra būtina daržui – saulėta vieta, kurioje pakaktų drėgmės, ji neturėtų būti nuokalnėje“, – pataria kraštovaizdžio architektė Inga Aničienė.
Jos nuomone, pagrindinis veiksnys kuriant daržą – patogumas. Kadangi namuose dažniausiai būna keli išėjimai, geriausia, kad daržas būtų netoli jų (virtuvės, terasos) arba aplink namus.
Pagrindinės daržo planavimo taisyklės
Vidutinis lysvės plotis yra 80 cm/a. Ilgis pasirenkamas pagal tai, kad būtų patogu sėti. Dažniausiai tarp lysvių ir takelių patariama palikti 20 cm tarpus.
„Planuojant daržą, reikia apspręsti, kam šis daržas bus skirtas – ar tai bus daržas-maitintojas, ar daržas, kuris teiktų estetinį pasitenkinimą, ar eko-daržas. Nuo to skiriasi ir planavimas, nes vienu atveju žmogus norės auginti tik salotas, agurkus, prieskoninius augalus, o kito bus visai kitokie poreikiai. Visgi, dažniausiai stengiamasi derinti estetiškumą su praktiškumu“, – teigia specialistė.
Dėl to patariama derinti grožio elementus su daržovių auginimu. Užsėti lysves ne chaotiškai, neapgalvojus, o įvairiai – formuoti pakeltas lysves, panaudoti plytas, medienos elementus, auginti ratu, kvadrato formomis, su stipinais, derinti spalvas.
Ieškant kompromiso tarp daržo grožio ir funkcionalumo svarbu nuspręsti, ar pasirinktoje zonoje bus patogu laistyti, ar tinkama žemė norimoms daržovėms auginti, ar medžiai nesudarys šešėlio, ar bus laisvai auganti gyvatvorė, ar yra neužpildytų tarpų, kuriuose bus galima dar kažką pasodinti.
„Geriausia, kad darže vaismedžių būtų kuo mažiau, kadangi pavėsyje daržovės blogai auga. Medžius geriausia sodinti eilėmis, palei tvorą, kur auga veja. Taip bus patogiau rinkti vaisius. O į tarpus ar priešais galima pasodinti vaiskrūmius“, – pataria I. Aničienė.
Be to, darže turi būti įvairių daržovių – lapinių (įskaitant prieskonines), ankštinių, šakniavaisinių. Daržoves kiekvienais metais patariama sodinti vis kitur, keičiant auginimo vietą darže, pavyzdžiui, ridikėlių nesodinti vietoje, kur augo kopūstai, bulvių šalia pomidorų.
Kaip pasidaryti daržo planą
Pirmiausiai, kaip jau buvo rašyta anksčiau, parenkama vieta ir nustatomi daržo matmenys – plotis, ilgis. Nusprendžiama, kokie bus ornamentai (tai priklauso nuo vietos, apželdinimo zonos) – kvadratai, rombai, apskritimai ar kita norima forma ar netgi figūra. Daržoves reikia sėti ne tik dėl to, kad būtų ką patiekti ant stalo, bet ir apgalvoti, kad tai kurtų malonų akiai vaizdinį.
Taigi, pasiėmę pieštuką į rankas sudėliokite planą – kur yra jūsų namas, planuojamas daržas. Tik jūs geriausiai pažįstate savo sodą – plane galite pavaizduoti šešėlius, braižykite formas, pagal kurias norite matyti išdėliotas lysves, taip pat nepamirškite ir laisvalaikio zonų bei tvorų.
„Daržo planavimo klausimas yra pakankamai siauras. Lengviausia jį planuoti plane pažymint norimo dydžio ir formos vietą sklype. Tad nemanau, kad tam gali pasitarnauti figūrų karpymas ir klijavimas – retai kas taip detaliai planuoja. Geriau bandyti tiesiog nusipiešti norimą figūrą plane ir pasistengti ją atkartoti realiame sklype“, – patarimus dalija kraštovaizdžio architektė.
