53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kokias ir kaip agurkines daržoves auginti lysvėje ir šiltnamyje?

Kokias ir kaip agurkines daržoves auginti lysvėje ir šiltnamyje?

Tam, kad būtų patogiau orientuotis, siūlome daržoves pagal biologines savybes sugrupuoti į grupes, kaip ir stengsimės darže auginti, nes jos reikalauja tų pačių auginimo sąlygų. Šį kartą apie agurkinių daržovių sėją, daigų auginimą ir jų veisles, kurios tinkamos auginti Lietuvoje.

Agurkinės daržovės

Tai šilumamėgiai augalai, auginami tiek lauke, tiek ir šiltnamiuose. Agurkinių daržovių grupei priskiriami agurkai, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, arbūzai ir melionai. Tai vienmečiai žoliniai augalai, kurių vaisiai vartojami maistui. Jų žiedus apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės.
Agurkai, arbūzai, aguročiai, patisonai, melionai, cukinijos tiesiai į gruntą sėjamos antroje gegužės pusėje arba pabaigoje. Tai šilumamėgės daržovės. Jų sėklos pradeda dygti, kai dirvos temperatūra pasiekia 13-14 laipsnių. Pasėjus į žemesnės temperatūros dirvą, sėklos sutrūnija. Jei norime gauti ankstyvą šių daržovių derlių, patartina jas sodinti daigais, išaugintais šiltnamyje. Tuomet jų sėklas reikia sėti balandžio pabaigoje – pirmomis gegužės dienomis, nes daigai išauga per 25-30 dienų nuo sudygimo. Sėklas geriausia sėti tiesiai į indelius ir patogiausia auginti 10-12 cm skersmens vazonėliuose (nes šių daržovių daigai užauga dideli) su durpiniu substratu daigų auginimui arba žemės mišiniu su kompostine žeme. Jų nereikia pikuoti, nes nepakenčia persodinimo. Nepatartina sėti anksčiau, nes gali peraugti. O anksčiau sodinti lauke taip pat neverta, nes šiems šilumamėgiams augalams labai pavojingos šalnos. Jų daigų auginimas ir priežiūra tokia pat kaip ir agurkų. 

Augalai yra šilumamėgiai ir jų daigų augimo metu temperatūra gali būti apie 18-22 laipsnių. Agurkinės daržovės ir jų daigai yra jautrūs ne tik šilumai, šviesai, drėgmei, dirvai ar substratui, bet ir didelėms maisto medžiagų koncentracijoms, todėl tręšiama ne po daug.
Į lauką daigai sodinami su 3–4 tikraisiais lapeliais, praėjus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kas 0,6-1 m.

Moliūgai

Vertingos daržovės – tai puikus karotino, vitaminų šaltinis. Įvairovė didžiulė: žali, geltoni, oranžiniai, kreminiai, rudi, lygia luobele, raukšlėta, įvairiausių formų – plokščiai apvalūs, briaunoti, mažutėliai, vidutiniai – sveriantys iki 3-8 kg svorio ir milžinai – 20 iki 500 kg. Vegetacija 70-130 dienų. Valgomos visos dalys – minkštimas, sėklos, lapai, žiedai. Moliūgus galima valgyti šviežius, virti, kepti, skrudinti, troškinti, sandėliuoti, iš jų sėklų spaudžiamas aliejus. Yra ir aliejinių moliūgų. Vaisiai apvalūs, sveria apie 5-8 kg, minkštimas gelsvas. Sėklos be luobelės, labai skanios, minkštimas – patiekalams ruošti. Originalūs yra jūros moliūgai – vaisiai plokščiai apvalūs, pilkai žalsva grublėta odele, užauga iki 5 kg svorio. Minkštimas – oranžinis, saldus. Vegetacijos trukmė 130 dienų. Įdomūs muskusiniai kvapnūs moliūgai: kriaušės formos vaisiais, geltoni (ir minkštimas geltonas), 1,5-2 kg svorio, minkštimas labai aromatingas ir skanus, turi riešutų prieskonį; ir oranžiniai briaunuoti (ir minkštimas oranžinis), iki 10 kg svorio.

Moliūgų veislės

Nedidelius vaisius auginančios veislės

‘Justynka‘ F1 – vaisiai iki 2,5-3,5 kg svorio, oranžine ar rožiškai oranžine odele. Minkštimas ryškiai oranžinės spalvos, iki 5 cm storio. Labai gerai laikosi žiemą.
‘Amazonka‘ – vaisiai iki 1-1,5 kg svorio, tamsiai oranžine odele ir oranžiniu minkštimu. Su rožiniu atspalviu – priklauso nuo apšvietimo.
‘Waltham Butternut‘ – muskusinė; kriaušės formos, geltoni, 1,5-2 kg svorio. Minkštimas turi riešutų prieskonį.

Didelius vaisius auginančios veislės

‘Rouge vif de Etampes‘ – vaisiai iki 4-8 kg svorio, ryškiai oranžinės spalvos, plokščiai apvalūs, briaunoti. Tai viena geriausių maistinių veislių. Vaisių dydis priklauso nuo jų kiekio. Norint didesnių moliūgų, patartina palikti po 3 užuomazgas arba iš karto nuskabyti dalį žiedų.
‘Atlantic Giant‘ – vaisiai geltoni. Viena iš stambiausių moliūgų veislių. Vaisiai labai stambūs, gali užaugti rekordiškai dideli, net iki 100 kg. Žinoma vaisių dydis priklauso nuo dirvožemio derlingumo, šilumos augimo metu bei geros priežiūros – laistymo ir savalaikio tręšimo.
‘Big Max‘ – vaisiai labai stambūs, geromis sąlygomis užauga iki 50 kg.

Aguročiai

Aguročiai – viena iš paprastojo moliūgo atmainų, būna baltos, žalios ir geltonos spalvos, cilindro formos, lygiais, 14-16 cm ilgio, 2-3 kg svorio vaisiais. Jaunos vaisių užuomazgos (iki 6 cm skersmens) labai plačiai naudojamos: valgomos žalios, virtos, troškintos, tinka konservuoti. Maistui vartojami ir didesni vaisiai.

Cukinijos

Jos derlingesnės už aguročius. Vaisiai šviesiai ar tamsiai žalios, geltonos, žalsvai kreminės ar kreminės, rusvos spalvos, 10-22 cm ilgio, cilindriniai, pailgi arba arbūzo formos, minkštimas – baltas, gelsvas ar kreminis. Vegetacija 50-70 dienų. Anksčiau pradeda derėti pasodinus šiltnamyje išaugintus daigus. Nesubrendę vaisiai yra vertingesni už subrendusius, kurie paprastai skinami, norint juos išlaikyti ilgesnį laiką. Labai originalios cilindrinės cukinijos, kurių minkštimas „makaroninis“ – vaisiai ovaliai pailgi, žali su taškeliais, nokdami gelsta arba kaip apvalūs oranžiniai „arbūziukai“su mozaikine neblizgia luobele – jo minkštimas saldus, skanus, oranžinės spalvos, malonaus aromato, sultingas, vaisiai vidutinio dydžio, atsparūs žemoms temperatūroms. Ankstyvajam derliui gauti cukinijos auginamos polietileno ar stikliniuose nešildomuose šiltnamiuose arba po priedangomis. 

Ši daržovė labai naudinga diabetikams ir kitiems ligoniams sutrikus virškinimui. Cukinijos išgarsėjo ir tuo, kad šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, net radioaktyviąsias.

Labai derlingos cukinijų žalios spalvos vaisių hibridinės veislės
‘Elite‘ F1, ‘Cora‘ F1, ‘Tarmino‘ F1. ‘Tarmino‘ F1 – šį hibridą galima auginti ir vėlyvesniam derliui gauti. Vaisiai tinkami šaldyti. Šių hibridų pakanka auginti 2-3 augalus. Vienai šeimai jų vaisių pakaks, o jei metai palankūs – tai nebus kur dėti.

Patisonai

Vaisiai savo forma primena lėkštę, balti, žali, geltoni, oranžiniai, minkštimas kreminės ar baltos spalvos. Pirmus vaisius galima pradėti skinti praėjus 70 dienų po sėjos. Patartina vaisius rinkti kas 2-3 dienas. Konservuojamos 4-5 cm dydžio 4-8 dienų vaisių užuomazgos. Iki 12 cm patisonai kepami, verdami, troškinami. Patisonai su citrinine luobele turi malonų jaunų grybų ir agurkų prieskonį.

Melionai

Melionai – egzotiški šiltų kraštų gyventojai. Vien tik pagalvojus apie juos, atrodo iš kart pasklinda, tik jiems būdingas malonus aromatas ir prisimenamas jų ypatingas skonis. Melionų vaisiai žali, geltoni, geltonai oranžiniai, žalsvi ar melsvai žali, balti su gelsvu atspalviu, apvalios, ovalios formos, klostuotais šonais, lygia arba šerpetuota luobele, minkštimas kvapnus, saldus, sultingas, būna gelsvas, kreminis ar oranžinis, 4-6 cm storio. Vaisiai išauga iki 0,8-2,2 kg svorio. Derlius imamas po 70-90 dienų nuo daigų pasodinimo. Pas mus melionai geriausia auga šiltnamiuose, kur puikiai “sugyvena” su pomidorais, nes šie augalai mėgsta drėgną dirvą ir sausą orą bei gerą vėdinimą. Taip pat jų daigus patartina sodinti pietiniuose daržo šlaituose arba nuo šalto vėjo apsaugotus saulėgrąžų, kukurūzų juostomis. Geriausia rinktis ankstyvas ar vidutinio ankstyvumo veisles, nes auginant vėlyvas – vaisiai nespėja subręsti. Yra ankstyvų hibridų, pakeliančių žemesnę temperatūrą. 

Įdomybė – šėriuotieji melionai – vienmečiai vijokliniai augalai (iki 3 m aukščio), užaugina nedidukus, 6 cm ilgio, šėriuotu paviršiumi vaisius, panašius į ežiukus. Minkštimas valgomas. Subrendusius vaisius galima naudoti floristinėms kompozicijoms. Melionų hibridas ‘Emir‘ F1 dera ir vėsesnę vasarą. Vaisiai ovaliai apvalūs, apie 1 kg svorio.

Arbūzai

Lietuvoje auginami ir saulėtų kraštų atstovai – arbūzai lauke (užuovėjoje) ir šiltnamiuose. Pas mus galima auginti artimiausių šalių, pavyzdžiui, Lenkijoje, Rusijoje selekcininkų sukurtas veisles. Lietuvoje plinta, labiausiai mūsų klimatui tinkamos, Konstantino Nedzvecko lietuviškų arbūzų veislės. Geriausia auginti ankstyvas veisles, nes vėlyvesnės gali sunokti tik auginamos šiltnamiuose. Geriausia sodinti daigais. Vienas augalas išaugina po 2-3 vaisius, sveriančius po 1,5-2,2 (4) kg svorio. Yra veislių su raudonu, geltonu minkštimu, kurių žievė įprastai žalia su juostelėmis, bet yra ir geltona luobele, atrodančių išties įspūdingai, jų minkštimas rausvas arba raudonas. Sunokę arbūzai saldūs ir sultingi.

Tikrieji arbūzai ‘Rosario‘ F1 – pritaikyti auginti Vidurio Europos sąlygomis. Vaisiai apvalūs, tamsiai žalia odele, išauga iki 3-4 kg. Tinka auginti šiltnamyje ir lauke. Sėklas geriausia sėti į 10-12 cm durpinius ar plastikinius vazonėlius.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Mano išsaugoti straipsniai