Pomidorų krūmai atrodo sveiki, lapai dideli ir sodriai žali, žiedų taip pat netrūksta, tačiau vaisiai neužsimezga? Priežasčių gali būti ne viena. Kartais pomidorams trukdo netinkama temperatūra, tačiau dažnai derlių sumažina ir pačių augintojų klaidos – per gausus tręšimas, nereguliarus laistymas ar pernelyg tankiai susodinti augalai.
Pomidorams neužtenka vien derlingos žemės ir vandens. Kad žiedai virstų vaisiais, augalams reikia pakankamai saulės, tolygaus drėgmės kiekio, tinkamos mitybos ir gero apsidulkinimo.
Štai penkios dažniausios klaidos, dėl kurių pomidorų krūmai auga, bet laukto derliaus taip ir nesulaukiama.
1. Pomidorus per gausiai tręšiate azotu
Viena dažniausių situacijų – pomidorų krūmai aukšti, lapuoti ir gražūs, tačiau žiedų mažai arba jie nukrinta. Taip dažnai nutinka dėl per didelio azoto kiekio.
Azotas skatina žaliųjų augalo dalių augimą. Jis pomidorams reikalingas, tačiau per gausiai tręšiamas augalas visą energiją skiria lapams ir stiebams, o ne žiedams bei vaisiams formuoti.
Azoto pertekliaus požymiai:
- itin tamsiai žali ir dideli lapai;
- labai stori, sultingi stiebai;
- greitai augantys pažastiniai ūgliai;
- mažai žiedų;
- žiedai nukrinta neužmezgę vaisių;
- vaisiai noksta lėtai.
Problema gali atsirasti ne tik naudojant mineralines azoto trąšas. Azoto gausu ir šviežiame mėšle, paukščių išmatose, intensyviai paruoštuose žolių rauguose bei kai kuriuose universaliuose augalų mišiniuose.
Ką daryti?
Laikinai nustokite naudoti azoto turinčias trąšas. Vaisių mezgimo laikotarpiu pomidorams svarbesnis kalis, taip pat reikalingas fosforas ir kiti mikroelementai.
Nereikėtų tikėtis, kad kuo daugiau trąšų įpilsite, tuo daugiau vaisių užaugs. Tręškite tik pagal konkrečios priemonės instrukciją. Silpnesnė, bet tinkamai parinkta trąšų koncentracija dažnai yra saugesnė nei noras augalą „pamaitinti stipriau“.
Jeigu dirva prieš sodinimą buvo gausiai patręšta kompostu ar mėšlu, papildomai tręšti azotu gali visai nereikėti.
2. Pomidorus laistote tai per gausiai, tai per retai
Pomidorams nepatinka dideli drėgmės svyravimai. Jeigu žemė kelias dienas visiškai išdžiūsta, o vėliau vienu kartu gausiai užliejama, augalas patiria stresą.
Dėl netolygaus laistymo gali:
- kristi žiedai;
- prasčiau megztis vaisiai;
- trūkinėti pomidorai;
- atsirasti viršūninis puvinys;
- susisukti lapai;
- sulėtėti augimas.
Per dažnas ir paviršinis laistymas taip pat nėra naudingas. Tuomet šaknys formuojasi arčiau dirvos paviršiaus ir augalas tampa jautresnis karščiui bei trumpalaikei sausrai.
/ Shutterstock
Kaip laistyti teisingai?
Pomidorus geriau laistyti rečiau, tačiau gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Tikslus laistymo dažnis priklauso nuo oro, dirvos sudėties, augalo dydžio ir to, ar pomidorai auga šiltnamyje, vazone ar lauke.
Prieš laistydami patikrinkite dirvą kelių centimetrų gylyje. Jeigu ji dar drėgna, papildomo vandens greičiausiai nereikia.
Vandenį pilkite tiesiai prie šaknų, o ne ant lapų. Geriausia laistyti ryte, kad dieną perteklinė drėgmė spėtų išgaruoti. Vakare gausiai sudrėkintame ir nevėdinamame šiltnamyje ilgiau išsilaiko didelė oro drėgmė, kuri palanki grybinėms ligoms.
Dirvos drėgmę padeda išlaikyti mulčias. Aplink pomidorus galima patiesti šiaudų, nupjautos apvytintos žolės ar kitos tinkamos organinės medžiagos sluoksnį, nepaliekant jo glaudžiai prispausto prie stiebo.
3. Žiedai neapsidulkina dėl karščio, drėgmės ar uždaro šiltnamio
Pomidorų žiedai yra savidulkiai, tačiau žiedadulkėms pajudėti padeda oro srovės ir nedidelė augalo vibracija. Lauke tuo pasirūpina vėjas bei vabzdžiai, o uždarame šiltnamyje oro judėjimo gali būti per mažai.
Apsidulkinimą apsunkina ir ekstremalios oro sąlygos. Ilgiau laikantis didesniam nei maždaug 30 °C karščiui žiedadulkės gali tapti mažiau gyvybingos, todėl žiedai nudžiūsta ir nukrinta. Nepalankios gali būti ir labai šaltos naktys.
Per didelė oro drėgmė lemia, kad žiedadulkės sulimpa ir sunkiau patenka ant piestelės. Per sausame ir karštame ore jos taip pat gali prarasti gyvybingumą.
Kaip padėti pomidorams apsidulkinti?
Šiltnamį reguliariai vėdinkite – atverkite duris ir orlaides, ypač karštomis dienomis. Oro judėjimas ne tik padeda apsidulkinti, bet ir mažina ligų riziką.
Sausą dienos metą galima labai švelniai pajudinti pomidorų žiedynus arba stiebą. Stipriai purtyti nereikia – pakanka lengvos vibracijos. Procedūrą galima pakartoti kelis kartus per savaitę, kol augalai gausiai žydi.
Karštomis dienomis stenkitės sumažinti šiltnamio temperatūrą: vėdinkite, naudokite tam skirtą šešėliavimo tinklą ar kitą saugų sprendimą. Tačiau neužtemdykite augalų nuolat – pomidorams vis tiek reikia daug šviesos.
Žiedų kritimas per karščio bangą nebūtinai reiškia, kad visas sezonas prarastas. Temperatūrai normalizavusis nauji žiedai dažnai vėl pradeda megzti vaisius.
4. Pomidorams trūksta saulės arba jie susodinti per tankiai
Pomidorai mėgsta šviesą. Pavėsyje augantis krūmas gali ištįsti, formuoti daug lapų, tačiau žydėti silpnai ir užmegzti nedaug vaisių.
Derlių mažina ne tik netinkamai parinkta vieta, bet ir per tankus sodinimas. Kai krūmai susispaudžia, jų lapai užstoja vieni kitiems šviesą, o tarp augalų prasčiau cirkuliuoja oras.
Tankiai augančių pomidorų problemos:
- žiedynai gauna mažiau šviesos;
- vaisiai noksta lėčiau;
- po laistymo ilgiau išlieka drėgmė;
- lengviau plinta ligos;
- sunkiau pastebėti pažeistus lapus ir kenkėjus;
- augalai konkuruoja dėl vandens bei maisto medžiagų.
Ką galima pakeisti?
Sodindami laikykitės konkrečiai veislei rekomenduojamų atstumų. Aukštaūgiams pomidorams paprastai reikia daugiau erdvės nei žemaūgiams, kompaktiškiems krūmams.
Jeigu pomidorai jau susodinti per tankiai, pašalinkite perteklinius pažastinius ūglius, pririškite stiebus ir sutvarkykite lapiją taip, kad ji nesusipintų į vientisą tankmę.
Apatinius lapus galima palaipsniui pašalinti, ypač jei jie liečiasi su dirva, gelsta ar trukdo oro judėjimui. Tačiau vienu kartu nenuskabykite daug sveikų lapų – jie reikalingi fotosintezei ir vaisių maitinimui.
Lauke pomidorams parinkite kuo saulėtesnę ir nuo stipraus vėjo bent iš dalies apsaugotą vietą. Didžiąją dienos dalį šešėlyje augantys pomidorai retai duoda tokį derlių kaip pasodinti atviroje, šviesioje vietoje.
5. Pomidorus genite per stipriai arba visai neformuojate
Pomidorų genėjimas priklauso nuo jų augimo tipo. Aukštaūgius pomidorus dažniausiai reikia reguliariai formuoti ir šalinti pažastinius ūglius, o kai kurių žemaūgių veislių intensyviai genėti nerekomenduojama.
Klaida – visiems pomidorams taikyti vienodą metodą.
Visiškai neformuojamas aukštaūgis pomidoras gali virsti labai tankiu krūmu. Jis užaugina daug stiebų ir lapų, kurie konkuruoja dėl maisto medžiagų. Vaisiai tampa smulkesni, lėčiau noksta, o augalo viduje ilgiau laikosi drėgmė.
Kita kraštutinė klaida – pašalinti per daug lapų. Be jų augalas negali pakankamai efektyviai gaminti energijos, o saulėje atsidengę vaisiai gali nudegti.
Kaip genėti tinkamai?
Pirmiausia išsiaiškinkite, kokio tipo yra jūsų auginama veislė.
Aukštaūgiams pomidorams pažastiniai ūgliai paprastai šalinami reguliariai, kol dar yra nedideli. Krūmas formuojamas vienu ar keliais pagrindiniais stiebais, atsižvelgiant į veislę, vietą ir auginimo būdą.
Lapus šalinkite palaipsniui. Pirmiausia pašalinkite:
- žemę liečiančius lapus;
- pageltusius ar ligotus lapus;
- stipriai pažeistus lapus;
- oro cirkuliaciją visiškai užstojančią perteklinę lapiją.
Neskabykite lapų lietingu oru ar vėlai vakare. Geriau tai daryti sausą rytą, kad pažeistos vietos greičiau apdžiūtų. Naudokite švarias rankas arba dezinfekuotas žirkles.
Krūmai žydi, tačiau žiedai nukrinta – ar dar galima išgelbėti derlių?
Taip. Pirmiausia įvertinkite, kas tuo metu vyksta šiltnamyje ar lauke.
Jeigu dienomis labai karšta, svarbiausia vėdinimas ir apsauga nuo perkaitimo. Jeigu krūmai itin vešlūs, sumažinkite azoto trąšų kiekį. Jeigu dirva tai išdžiūsta, tai būna užliejama, pradėkite laistyti reguliariau.
Taip pat patikrinkite:
- ar ant augalų nėra amarų, baltasparnių ar kitų kenkėjų;
- ar lapuose nematyti ligų požymių;
- ar pomidorai gauna pakankamai šviesos;
- ar žiedynai neužgožti tankios lapijos;
- ar šiltnamyje vyksta oro judėjimas.
Svarbu nebandyti vienu metu naudoti kelių skirtingų trąšų ir purškalų. Kai augalas patiria stresą, papildomas intensyvus tręšimas problemą gali dar labiau sustiprinti.
Dar viena priežastis – tiesiog reikia palaukti
Kartais pomidorai sveiki, tačiau dar nėra pasiruošę gausiai derėti. Vėlai pasodinti, šalnų ar vėsių naktų paveikti augalai pirmiausia augina šaknis ir lapiją.
Derliaus pradžia taip pat priklauso nuo veislės. Ankstyvieji pomidorai vaisius subrandina greičiau, o vėlyvoms stambiavaisių pomidorų veislėms reikia gerokai daugiau laiko.
Jeigu krūmas sveikas, žydi, gauna šviesos ir tinkamai prižiūrimas, keli nukritę pirmieji žiedai dar nėra rimtos problemos ženklas. Svarbu stebėti, ar vaisiai pradeda megztis ant vėlesnių žiedynų.
Trumpa gero pomidorų derliaus atmintinė
Pomidorai geriausiai dera, kai gauna daug saulės, yra reguliariai ir giliai laistomi, tačiau jų šaknys nemirksta. Augalams reikia subalansuotos mitybos, o ne kuo didesnio trąšų kiekio.
Šiltnamyje būtinas vėdinimas, žiedams – nedidelis oro judėjimas, o lapijai – pakankamai erdvės. Genėti reikia apgalvotai, atsižvelgiant į veislę ir nepašalinant per daug sveikų lapų.
Ištaisius pagrindines priežiūros klaidas, net ir vasaros viduryje pomidorai dar gali suformuoti nemažai žiedų bei vaisių.
