Sėdėdami dažniausiai praleidžiame didžiąją dienos dalį, po to jaučiame kaklo, nugaros skausmus ir bendrą suprastėjusią savijautą, tačiau kitos išeities nelabai matome. Garsus skandinavų baldų gamintojas, kuriantis ergonomiškus baldus, remdamasis įvairiais moksliniais tyrimais, rado net keletą sėdimųjų baldų alternatyvų. Ekspertai dalinasi pastebėjimais apie sėdėjimo žalą žmogaus sveikatai ir siūlo efektyvius sprendimo būdus.
Jei atsiversite skandinavų gamintojo „AJ Produktai” darbo baldų katalogą, toje vietoje, kur sudėti sėdimi baldai, pirmoje pozicijoje pamatysite – ėjimo takelį. Įmonė specializuojasi ergonomiškų baldų kūrime ir gamyboje.
Jos padalinio Lietuvoje generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė pabrėžė, kad ėjimo takelis prie sėdimų baldų priskirtas neatsitiktinai. „Tikriausiai esate girdėję posakį, kad sėdėjimas yra naujasis rūkymas. Tai reiškia, kad sėdėjimas prilyginamas žalingam įpročiui. Todėl žodis – kėdė – mūsų žodyne yra nustumtas tolėliau. Mes mieliau vartojame terminą – sėdimi baldai, nes jie geriau apibūdina tuos daiktus, kurie padeda mažiau sėdėti, o jei jau ant jų sėdime, tai ne taip pasyviai, kaip kėdėje“, – kompanijos požiūrį į sėdėjimą trumpai išdėstė E. Gasiūnienė.
Žmogus nėra sutvertas tiek sėdėti
Apibendrindama savo mokslinių tyrimų rezultatus Lesterio (JK) universiteto sveikatos mokslų prof. Šarlotė Edvardson tegia, kad didelę dalį šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemų sukelia ne kas kita, bet būtent sėdėjimas. Sėdėdamas žmogus nenaudoja savo kojų ir sėdmenų ilgųjų raumenų. Tai reiškia, kad raumenų tonusas krenta, o dėl to blogėja kraujo cirkuliacija. Dėl blogos cirkuliacijos kyla cukraus kiekis kraujyje, ima kauptis riebalai, kyla kraujo spaudimas.
Pasak mokslininkės, tenka apgailestauti, kad modernus gyvenimas yra orientuotas į sėdėjimą. Kur beužeitume, pirmiausia esame kviečiami prisėsti. Ateiname į susirinkimą, kas nors sako: „atsisėskite”; pas savo šeimos gydytoją – pirmiausia girdime: „atsisėskite”.
Tobulėjant technologijoms ir stengiantis palengvinti mūsų gyvenimą, mes dar daugiau sėdime. Daugybė darbo ir net laisvalaikio veiklų yra susijusios su sėdėjimu. Judėjimas yra išstumtas iš gyvenimo būdo, nors fiziologiškai mūsų kūnai nėra tam pritaikyti.
Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis vidutinis britas per dieną sėdi 9 val., t.y., 60 proc. savo budraus gyvenimo jis praleidžia sėdėdamas. Lietuvoje padėtis ko gero panaši. Kaip žalinga pasyviai sėdėti iliustruoja štai toks palyginimas: paprasčiausiai ramiai stovėdamas žmogus naudoja 20 proc. daugiau energijos nei sėdėdamas, o eidamas jis sunaudoja net 92 proc. daugiau. Judėjimas reikalingas žmogaus raumenų gyvybingumui, galiausiai – paties žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Ergonomiška aplinka reikalinga ir darbui namuose
Kiek yra kėdžių ir kiek sėdimųjų baldų biure, priklauso nuo vadovų požiūrio į dirbančius žmones ir jų supratimo apie sveikatą. Tačiau darbo sąlygos namuose priklauso nuo paties žmogaus pasirinkimo ir išprusimo.
Interjero dizainerė Silvija Samoškaitė Liškauskienė pastebėjo, kad darbą namuose šiuo metu renkasi pačių įvairiausių profesijų žmonės. „Šiuo metu darbą namuose renkasi vis daugiau didmiesčių gyventojų, ir profesijos jų labai skirtingos, nuo biurų darbuotojų iki kūrybinį darbą dirbančiu žmonių. Namuose jie dirba vieną ar kelias dienas per savaitę, todėl erdvė, vadinama „darbo kambariu” egzistuoja. Be to, darbas namuose siejamas su ekologija, mažiau teršiame automobiliais vykdami į biurus, su ekonomiškumu ir tvarumu, kartais net vidine ramybe ir geresne koncentracija produktyviai atlikti paskirtą užduotį. Namuose darbus kompiuteriu galima atlikti ir be stalo, fotelyje, lovoje ar supamajame krėsle balkone, bet vėl gi nelygu apie kokią profesiją ir kokį darbą kalbame. Atsakyti į elektroninius laiškus galima ir telefonu. Tačiau jei visgi kalbame apie kokybišką erdvę darbui namuose, kaip ir biure, reikalingi ergonomiški baldai, stalas, kėdė, apšvietimas, nes nuo šių daiktų kokybės priklauso mūsų sveikata ir darbo rezultatai”, – aiškino interjero dizainerė.
Sėdėti nebūtina
E. Gasiūnienės teigimu, prie stalo dirbantis žmogus sėdi, nes jam reikia būti vienoje vietoje. Bet toje pat vienoje vietoje galima būti skirtingais būdais: stovint, einant ėjimo takeliu, balansuojant ant kamuolio ar balansinės kėdės, kėdės-balno: „Ergonominių kėdžių, kurios yra maksimaliai pritaikytos patogiam sėdėjimui, nevargina nugaros, prilaiko galvą, prisitaiko prie ūgio, atkartoja judesius, supa ir gali „kutenti paširdžius” 24 val. per parą, turime pačių įvairiausių. Jos iš tiesų yra puikios kokybės, joms suteikiama 7 m. garantija, bet visgi šalia tokios kėdės patarčiau turėti dar ir sėdėjimui skirtą baldą, kuris privers judėti ir tuo pačiu susikoncentravus dirbti prie stalo”, – patarė „AJ produktai” padalinio Lietuvoje vadovė.
Judėjimą skatinančių kėdžių karaliene laikoma BACK APP, primenanti dviračio sėdynę (viršelio nuotr.). Už tobulą funkcionalumo ir išvaizdos dermę ji yra pelniusi garsių dizaino apdovanojimų. Net ir labai norint atsisėdus ant jos nepavyks nei atsipalaiduoti, nei susikūprinus sukniubti prie ekrano. Ji priverčia dirbti tuos pačius raumenis, kurių dėka žmogus išsilaiko važiuodamas dviračiu, žirgo balne ar energingai irkluodamas. Toks sėdėjimas – tai fizinis darbas, eikvojantis energiją. Tyrimais įrodyta, kad per metus sėdint ant šios kėdės galima sudeginti apie 4 kg. riebalų. Tiesa, prie sėdėjimo ant jos reikia pratintis pamažu.
O ėjimo takelis dėl savo gabaritų tilps po bet kuriuo darbo stalu. Pavargus nuo sėdėjimo juo tikrai bus smagu prasieiti, neatsitraukiant nuo darbų. Didžiausias ėjimo greitis – 6 km/h. Maloni staigmena – nenaudojamą takelį galima susilankstyti, kad užimtų mažiau vietos.
