Lauko židinys gali tapti ne tik maisto ruošimo, tačiau ir artimųjų ir draugų susibūrimo vieta, išsiskiriančiu sodo akcentu. Sužinokite, kokie principai galioja juos statant.
Lauko židinių statybai naudojami akmenys, plytos, betoniniai blokeliai. Įprastai yra derinamos skirtingos medžiagos – kaminui, konstrukcijai naudojamos specialios plytos, o akmenimis yra papuošiama židinio išorė.
Tad kiekvienas, pačių pasidarytas židinys, bus unikalus dėl pasirinktų skirtingų akmenų, jų išdėliojimo būdų. Lauko židiniai gali būti dujiniai arba kūrenami malkomis. Būtent su malkomis yra populiaresni dėl paprastumo ir natūralumo – liepsna, kvapais, garsu. Jų trūkumas, kad skleidžia ir daug dūmų. Lauko židiniai su dujomis yra švaresni (nėra pelenų ar žarijų) ir saugesni, bet įrenginėjant dujomis kūrenamą židinį, teks kviestis specialistą, kad padėtų įrengti tokią sistemą.
Įsigyti jau paruoštą lauko židinį galima maždaug nuo 800-900 litų, priklausomai nuo formos, dydžio, naudotų medžiagų. Pagal individualų užsakymą pastatytas židinys kainuos šiek tiek brangiau. Pasak įmonės „Akmeninė erdvė“ meistrės Laimos Makauskienės, židinį galima pasistatyti ir patiems, bet efektingiausias būdas yra dalį darbų suderinti su specialistais, kad židinio brėžiniai būtų atlikti tinkamai.
Lauko židinio paskirtis
Židinys gali būti skirtas maisto paruošimui, tam tikras vakaro apšvietimo ar šilumos lauke šaltinis. Jei ši ugniavietė bus skirta maisto gaminimui – reiktų pasirūpinti grotelių įrengimu, galimybę jas išimti. Jei jis bus aktyviai naudojamas – galima įsirengti ir židinį su priėjimu iš abiejų pusių. Meistrė Laima Makauskienė pataria pasistatyti židinį iškart su staliuku, kuris bus patogus pasidėti paruoštą maistą.
Staliukas gali būti pagamintas irgi iš tų pačių medžiagų, kaip ir židinys – akmenų. Taip pat neužmiršti ir nedidelės malkinės, nes tai yra labai praktiška židinio dalis. Jei židinys bus skirtas poilsiui, atsipalaidavimui vakarais – reiktų palikti daugiau vietos priešais jį, kad būtų galima įrengti gultus, fotelius ar net sėdmaišius.
Lauko židinio projektavimas
Židinys įprastai būna išskirtinis ir pritaikytas tai vietai, kurioje statomas. Todėl mąstydami apie jo dizainą, konstrukciją ir dydį reikia atsižvelgti į aplinką. Židinys turi susilieti su aplinka. Nereikėtų, kad šis statinys ugniai būtų neproporcingai didelis šalia esančiai pastogei ar aikštelei. Didesniam židiniui reikės ir daugiau malkų, tad nedidelių židinių ekonomiškumo irgi nereikia užmiršti.
Patys patogiausi židiniai yra 1 m x 0,4 m dydžio, jų sienelė – 0,9 m x1,2 m. L. Makauskienė pabrėžia, kad kaminas turėtų būti nuo 13 cm x 26 cm dydžio, kad būtų gera trauka. Jei šalia lauko židinio yra pavėsinė – tada kaminas turi būti iškilęs virš jos 30-40 cm. Jei nėra pavėsinės ar kitų kliūčių – užtekti gali ir 1 metro aukščio kamino. Dūmtraukio plotas turi būti 10 kartų mažesnis nei ugniavietės vieta.
Židinio vietos pasirinkimas
Renkantis lauko židinio vietą reikia:
Vengti židinį statyti visai šalia namo (reikėtų statyti ne arčiau nei 3-4 metrų atstumu);
Išsiaiškinti ar pasirinktoje vietoje nėra požeminių vamzdynų, nutiestų komunikacijos laidų, nes tai gali sukelti problemų, jei juos tektų keisti ar remontuoti;
Vengti vietos, kurioje subėga ir kaupiasi vanduo;
Aplink židinį palikti vietos (nuo ugnies iki krėslų turi būti ne mažiau, nei 1 metro atstumas);
Rinktis užuovėją, kad vėjas, kad vėjas neišpūstų kibirkščių ant degių medžiagų ar dūmų į žmones.
L. Makauskienės nuotr.
Akmenų pasirinkimas
Lauko židinių, daromų iš akmenų, meistrė Laima teigia, kad tinka beveik visi akmenys, išskyrus alpinius. Labai svarbu juos tvarkingai ir skoningai išdėlioti, nes tada ir pačių padarytas lauko židinys atrodys puikiai. Nedideliam židiniui mažiausiai reikėtų 2 tonų akmenų. L. Makauskienė labiau mėgsta lipdyti židinius iš smulkesnių akmenų, bet neretai sulaukia pageidavimų naudoti ir didelius akmenis. Lipdyti židinį iš mažų akmenų yra lengviau ir galima daugiau eksperimentuoti: atrasti įdomių kampų, juos išdėlioti įvairiais būdais. Akmenims sujungti naudojamas cementas. O plytoms – geriausiai tinka specialūs klijai plytoms.
Medžiagos, kurių reikės:
Šamotinės plytos;
Klijai, šamotinėms plytoms;
Plytos kaminui;
Akmenys;
Cementas;
Metalo armatūra (surišimui sutvirtinti);
Židinio grotelės.
Turint didesnį biudžetą – galima įsigyti ir jau paruoštą židinio kapsulę, dureles ir jas įmontuoti į židinį. Taip pat reikės guminio plaktuko, įrankių, skiediniui maišyti ir dėlioti, akmenų skaldymo plaktuko, gręžtuvo, kastuvo, pjūklo.
Pagrindiniai lauko židinio statybos etapai
Lauko židiniai yra sunkūs, tad jiems reikia stiprios ir lygios vietos. Paprastesnio pagrindo reikės nusipirktam židiniui, nes jie būna lengvesni. Jei nėra plokščios betoninės aikštelės – ją reikia pasidaryti. Jei bus pavėsinė – galima aikštelę įrengti ir didesnę. Jei reikia išsikasti nedidelę griovį per visą betonuojamą vietą ir supilti paruoštą betoną. Priklausomai nuo būsimo židinio aikštelės pagrindo storis gali būti nuo 15 cm iki 30 cm. Į pagrindą įdedama ir armatūros, kad būtų tvirtesnis.
Pagrindas paliekamas mažiausiai 24 valandoms ar ilgiau džiūti;
Vėliau paskleidžiamas skiedinys ant pagrindo ir pradedami dėlioti blokeliai arba plytos pagal židinio statymo planą. Kiekvienos eilės plytos turi būti vienodame aukštyje, tad reikia įsitikinti ar nėra nelygumų. Jei bus malkinė – paliekama erdvė toje vietoje;
Būsimos ugnies vietoje naudojamos tik ugnies ir karščio nebijančios šamotinės plytos. Užpakalinė sienelė nuo 40 cm aukščio turi būti pasvirusi į priekį. Laikantis šių taisyklių sudėliojama ugniavietė, joje paruošiamos vietos grotelėms. Pastačius šią židinio dalį – darbas tęsiamas tik po 24 valandų;
Kamino statymas irgi atliekamas tiksliai pagal paruoštą planą, kad būtų tinkamas. Pats kaminas gaminamas iš penkių plytų. Jos sudėliojamas į stačiakampio formą. Kamino ilgis turi būti nuo 1 metro aukščio, bet būti ir aukštesnis už pastogę ar kitus labai arti esančius statinius;
Pastačius kaminą – galima imtis apdailos iš akmenų. Taip etapas, kuris pareikalaus daugiausiai jėgų ir kūrybiškumo. Akmenų dėliojamo sprendimai – individualus pasirinkimas. Juos galima dėlioti eilėmis su išlindusiais arba ne išlindusiais akmenimis. Iš mažesnių akmenų galima išgauti raštą, įvairius raštų sūkurius.
Pabaigus darbus, prieš pradedant naudoti, reikėtų bent dieną palaukti.
