Mano namuose prie durų rasite du elektros jungiklius. Galima pasirinkti. Viršutinis: aukšta įtampa ir aukšta kaina, apatinis: žema įtampa ir žema kaina.
Viršutiniu jungtuku įjungsite palubėje kabantį 220V šviestuvą, kuris ima 15 vatų (“taupioji” lemputė), apatiniu – ant lubų priklijuotą 12V šviesios diodų juostą, imančią 4 vatus elektros. Sakyčiau, keturis kartus mažiau elektros imantys diodai šviečia kur kas geriau. Tokią šviesos juostą labai patogu priklijuoti ir ant sienos, tarkim, kur nors prie kriauklės ir veidrodžio.
Įsirengti alternatyvią apšvietimo sistemą mane paskatino elektros dinginėjimai, kurie kaime kol kas neišvengiami. Nėra elektros – negaliu dirbti kompiuteriu. Vincas pasiūlė panaudoti automobilio akumuliatorių ir impulsinį elektros srovės keitiklį, kuris naudojamas automobiliuose, jei važiuodamas nori dar ir dirbti kompiuteriu.
Prijungėme kompiuterį su keitikliu prie akumuliatoriaus, o akumuliatorių, kad jis neišsikrautų, prie akumuliatorių krautuvo. Tai paprasčiausias krautuvas be jokio valdiklio, todėl valdyti mėginau pats – kai krovimo įtampa pakildavo iki 14 V ir daugiau, krautuvą išjungdavau ranka. Taip sugadinau du apygerius akumuliatorius, o tada supratome, kad be automatikos nieko nebus.
Vincas jau buvo daręs keletą elektroninių termostatų, tai labai panašiu principu sumontavo valdiklį, kuris laiko pakrautą akumuliatorių, o srovę iš jo ima tik tada, kai dingsta elektra 220 V tinkle. Dabar mano kompiuteris apsaugotas nuo elektros tiekimo pertrūkių, o akumuliatorius – nuo perkrovimo.
Visgi rašyti kompiuteriu tamsoje nėra labai malonus užsiėmimas…
Taip gimė antroji mintis: pasidaryti alternatyvų, avarinį 12 V elektros tinklą. Iš pradžių pamėginau su keliomis 12 V diodinėmis lemputėmis ir nustebau, kaip stipriai jos šviečia, teimdamos porą ar tris vatus! Tai ko jomis neapšvietus viso namo? Juk vis tiek būna įjungtas transformatorius, kuris kintamą 220 V srovę verčia pastovia 12 V srove!
Visa diodų bėda, kad jie brangūs. Viena 3,5 W lemputė kainuoja 10 eurų. Panašiai kainuoja ir į vieną juostą suklijuoti šviesos diodukai, bet jie skleidžia labiau išsklaidytą šviesą ir labiau tinka viso kambario apšvietimui. Vieną tokios šviečiančios juostos metrą pirkau už 11 eurų, jos galingumas – 4 vatai. Tačiau tie keturi diodų vatai žibina tarsi galinga kokių 100 vatų kaitinamoji lemputė. Šviesos diodai ima elektros mažiau ir už vadinamąsias “taupiąsias” lemputes. Kokius tris ar keturis kartus. Jeigu jie ilgai laikys, tai tikrai atsipirks.
Tikiuosi, kad šviesos diodai laikys ilgiau už tas “taupiąsias”, kurias verslas taip nuchaltūrino, kad nebespėji pirkti, ir iš didelio taupumo išeina šnypštas. O diodai dar nepopuliarūs, kinų verslas, tikiuosi, jais dar neužsiima.
Į juostą suklijuoti šviesos diodai turi vieną minusą – jie jautresni už įprastas lemputes elektros įtampos pokyčiams, todėl gali kilti mirgėjimas. Mirgėjimą panaikina didesnės talpos kondensatorius ir vienas diodas, kuriuos reikėtų jungti pagal parodytą labai paprastą schemelę.
Taupumas, žinoma, puikus dalykas. Kas nenorės tokio apšvietimo, kurs beveik nekainuoja? Tarkim, kas naktį po 10 valandų laikydamas įjungtą 4 vatų šviečiančią diodų juostą, per mėnesį išdeginčiau elektros už 16 centų. Realiai viso namo apšvietimui sunaudosiu elektros už kelis litus. Ar gali būti pigiau? Bet svarbiausia – netgi ne tai. Dabar aš turiu garantuotą elektrą, o jos dinginėjimai magistraliniuose tinkluose manęs nei kiek nebejaudina.
