Tikriausiai daugumai peilių mylėtojų su laiku atsiranda noras pačiam pasidaryti peilį. Tiems, kurie mano, kad tai sudėtingas, specialių žinių, įgūdžių ir įrankių reikalaujantis darbas, pasakysiu, kad taip ir yra. Ir tokio darbo rezultatas – puikus peilis, neretai prilyginamas meno kūriniui. Bet pasižvalgius į Meistrų sukurtas grožybes neverta nusiminti. Peilį galima pasigaminti ir visiškai paprastų priemonių pagalba. Gal jis ir neprilygs Meistrų kūriniams, bet užtat bus savas.
Paprasčiausia pasidaryti peilį su fiksuota geležte. Lenktinis peilis – sudėtingas mechanizmas, kurio gamybai reikalingos neblogai įrengtos dirbtuvės ir bent minimalūs šaltkalvystės įgūdžiai. Paprastą ištisinį peilį galima daryti paprasčiausiais įrankiais virtuvėje (jei žmona leis) ar bet kur, kur galima ramiai prisėsti ir šiek tiek „pašiukšlinti“.
Pradėsime nuo geležtės.
Ją pirmam kartui geriau įsigyti gatavą. Geležtę galima nusipirkti internetu, parduotuvėje arba gauti iš meistro, jei pažįstate tokį. Interneto parduotuvėse galima rasti visas peilio gamybai reikalingas medžiagas ir net įrankius. Kol neapraibo akys nuo siūlomų prekių įvairovės ir piniginė neišleido paskutinio kvapo, apsistokime tik ties skandinaviško tipo geležtėmis. Jeigu pirmojo peilio gamyba netaps ir paskutine, tada bus galima išbandyti ir kitas siūlomas prekes. Pirmam bandymui geriausia tinka nebrangios, bet kokybiškos anglinio ar nerūdijančio plieno, ilgesnės ar trumpesnės geležtės – čia jau kaip kam patinka.
Peilio rankenai geriausiai tinka ir lengviausiai prieinama mediena yra obelis, šermukšnis, bukas. Tinka ir kitų vaismedžių mediena. Rankenos nereikėtų daryti iš minkštos (liepa), porėtos (gluosnis) ar sakingos (eglė, pušis) medienos. Tad, jei rudenį (šiuo metu medienoje mažiau syvų) genite sodą ar grybaudami miške aptinkate išvirtusį tinkamą medį – atsipjaukite ruošinuką. Žievės kol kas nelupkite, kad medis per greitai nedžiūtų ir neskeldėtų. Jei medis drėgnas, atpjautas ruošinys turėtų būti 10-14 cm. diametro – džiūdamas jis vis vien skils bent jau vienoje vietoje. Taigi rankena turi išeiti iš pusės ruošinio storio. Ruošinio galus galima užtepti sodininko tepalu ir padėti sausoje gerai vėdinamoje vietoje (paprastai ant spintos) džiūti. Žinoma, galima nusipirkti gatavą medienos gabalėlį kartu su geležte, bet jei tai pirmasis jūsų daromas peilis, tai gali būti gaila skaldyti nepavykusią rankeną, už kurią atidavėte 10 ar 15 eurų.
Mediena džiūsta, geležtė užsakyta, galima pasivaikščioti po ūkinių prekių parduotuves ir nusipirkti epoksidinių klijų, acetono ir kelis 80-200 numerių šlifavimo popieriaus lapus. Darbui su medžių tokio rupumo pilnai pakanka. Rankenos impregnavimui geriausiai tiks valytas linų sėmenų aliejus. Jį galima įsigyti dailininkams skirtose parduotuvėse arba turguje, kur prekiaujama maisto produktais.
Svarbus rankenos akcentas – apkaustas („bolsteris“) – metalinė detalė sustiprinanti rankeną ties geležte. Pirmam kartui geriausiai tiks paprastas metalinis žiedelis, užkaltas ant rankenos. Tokį varinį žiedelį galima susipirkti santechnikos dalių parduotuvėje. Jis skirtas varinių vamzdžių sujungimui litavimo būdu ir būna įvairių diametrų. Reikia pasirinkti detalę, kurios diametras keliais milimetrais mažesnis už geležtės plotį – po to iš jos suformuosime reikiamo skersmens ovalą.
Mediena vis dar džiūsta… Peržiūrėkite savo įrankius. Reikia grąžtų medienai rinkinio, pjūklelio medžiui smulkiais dantimis (puikiai tiks pjūklo medžiui juosta, įstatoma į pjūklelio metalui rėmą), pjūklelio metalui, stambesnio rupumo dildžių, būtų gerai jei tarp jų būtų pusapvalė arba apvali.
Peilio geležtė jau atkeliavo, o mediena vis dar džiūsta…
Jeigu planuojate nesustoti ties vienu peiliu, galite pasidaryti nesudėtingas suspaudimo staklytes. Jų gamybai reikės plono sriegto strypo (apie 1 m ilgio), 4 veržlių su sparneliais, 4 paprastų veržlių, 8 povežlių ir juostelės storos faneros. Surinktas spaustuvas atrodo taip:
Apatinė lentelė įtvirtinta nejudamai, kitos dvi laisvai slankiojančios. Vidurinė lentelė turi išpjovą geležtės prakišimui ir skirta plokščio arba kaušelio tipo „bolsterio“ prispaudimui prie rankenos, o viršutinė – geležtės prispaudimui. Kol mediena džiūsta galima panaršyti po internetą ir pasiieškoti patarimų peilio gamintojui.
Jeigu mediena vis dar džiūsta, galite iš plastilino pasidaryti būsimos rankenos modelį tiesiog ant naujosios geležtės. Arba bent jau nusipiešti ją ant popieriaus lapo. Prieš pradedant darbą reikia apvynioti geležtę popieriaus lapu ir apsukti lipnia juosta – kaip žinia, saugumo technikos taisyklės parašytos krauju ir visai nebūtina prisidėti prie jų autorių.
Pagaliau mediena išdžiūvo tiek, kad jau nebėra kantrybės ilgiau laukti. Greičiausia gabalas yra skilęs mažiausiai vienoje vietoje. Dabar perskeliame jį per pusę ar į ketvirčius, priklausomai nuo pradinio gabalo storio. Turim pasidaryti tokį gabaliuką, kuris būtų šiek tiek didesnis už numatomą rankeną. Ruošinio galą prie geležtės nupjauname statmenai ir pasižymime skylės vietą. Greičiausia geležtės įtveriamoji dalis bus gerokai ilgesnė už numatytą rankeną – pritaikyta kiauryminiam montažui, bet pirmam kartui užteks ir paprasto rankenos įtvirtinimo. Pasimatuojame, kad įtveriamoji dalis būtų apie 2/3 rankenos ilgio, o likusia dalį nupjauname. Beje, gerai užgrūdintos geležtės metalo pjūklelis nelabai nori pjauti, gali tekti panaudoti kampinį šlifuoklį su nupjovimo disku („bulgarke“). Skylė gręžiama parenkant įtveriamai daliai galimai artimesnio diametro grąžtus, o pačiam viršuje galima ir peiliu išpjauti išplatėjimus geležtei.
Senovėje meistrai pradegindavo reikiamo diametro angą įkaitinta geležimi. Būdas geras, nes galima padaryti tiksliai reikiamos formos angą, bet turi pašalinį poveikį – dūmus, todėl mes taip nedarysime.
Štai, skylė išgręžta, geležtė normaliai įsistato (ne kreivai, ne per daug užsilenkusi į viršų ar apačią). Jeigu gautas rezultatas mūsų netenkina – pažiūrėkim, gal dar liko vienas kitas gabaliukas išdžiovintos medienos- galima padaryti kitą rankenos ruošinuką. Jeigu viskas gerai- ruošiamės geležtės įklijavimui. Prieš tai stambia dilde nuo rankenos ruošinio reikia priskusti medienos dulkių. Jas panaudosime užpildui. Pagal nurodymus etiketėje paruošiame epoksidinius klijus – į vienkartinį puodelį įpilame numatytą kiekį epoksidinės dervos ir kietiklio, įmaišome medžio dulkių. Geležtės įtveriamą dalį nuriebaliname acetonu. Visus epoksidinių klijų nutekėjimus irgi valome skudurėliu, sumirkytu acetone. Užpildome skylę rankenos ruošinyje maždaug iki pusės, stengiantis, kad neliktų oro burbulų. Tada įstatome geležtę ir jei reikia, dar pridedame klijų. Surinktą peilį įstatome į suspaudimo staklytes ir suveržiame (proto ribose). Šiuo atveju vidurinė staklyčių lentelė nereikalinga. Ji skirta prispausti plokščią „bolsterį“, kuris dedamas tiesiog ant rankenos priekinės nuopjovos. Patikriname ar geležtė stovi tiesiai, jei reikia pataisome. Jei staklytes patingėjote darytis, rankenos ruošinį ir geležtę bent jau atremkite taip, kad jie galėtų laikytis tiesiai, kol džius klijai. Laukiam instrukcijoje nurodytą laiką. Klijams sukietėjus pereiname prie pačios rankenos formavimo. Pirmiausia pieštuku pasižymime rankenos kontūrus ir galima pjūkleliu nupjauti didžiausias nereikalingas dalis. Pjaudami palikite šiek tiek atsargos. Toliau dirbam dildėmis ir peiliuku. Pora patarimų – dažna naujokų klaida – viršutinė rankenos dalis prasikiša pro geležtę. Vizualiai rodosi, kad ten rankena gaunasi ploniausia ir silpniausia, todėl ir pastorinama. Realiai gi to daryti nereikia, stiprumo užteks, o išvaizda bus gražesnė.
Antra taisyklė – nupjauto medžio nebepridėsi, todėl droždami rankeną peiliuku naudokitės atsargiai, geriau tai darykite dildžių pagalba. Jos medienos nuima mažiau ir lengviau kontroliuoti rankenos formavimo procesą. Rankenos pradžioje numatykite vietą apkaustymo žiedeliui, kurį pjūkleliu atpjauname nuo įsigytos vandentiekio detalės. Varinis žiedelis nesunkiai keičia formą, todėl rankenos skerspjūvis ties geležte nebūtinai turi būti apvalus. Užkalus žiedelį toliau dailinama rankena. Viską užbaigia šlifavimo popierius nuo stambiausio iki smulkiausio.
Viskas – dabar reikia rankeną išvirinti aliejuje, kad pasidarytų atspari drėgmei. Galima ir nevirinti – tiesiog pamerkti į stiklainį su sėmenų aliejum ir palikti mirkti keletą dienų. Bet virinimas efektyvesnis ir greitesnis. Imame puodą, į jį pilame vandens ir įstatome indą su aliejumi. Aliejų geriausia supilti į skardinę dėžutę. Peilio rankeną merkiame į aliejų Viską statome ant ugnies (ar elektrinės viryklės) ir laukiame kol vanduo užvirs. Tada sumažiname temperatūrą tiek, kad vanduo nestipriai virtų. Tokiu būdu pasiekiama, kad aliejus neužkaistų daugiau nei 100oC. Pamatysime, kaip iš rankenos pradeda srovelėmis kilti burbuliukai – tai reiškia, kad aliejus skverbiasi į medienos poras, išstumdamas orą. Nuolatos kontroliuodami ir papildydami vandens lygį puode verdame 2-3 valandas. Po to rankeną galima dar palaikyti kol aliejus atauš. Išvirinta rankena apie savaitę turėtų džiūti, sėmenų aliejus polimerizuojasi užkimšdamas medžio poras.
Kai rankena išdžiūvo, galima ją pablizginti vilnoniu skudurėliu. Dabar imame smulkaus šlifavimo popieriaus juostelę ir atsargiai nublizginame varinį rankenos apkaustą. Rankena patartina apvynioti popieriumi, kad neišsiteptų. Nublizgintas apkaustas nutepamas bespalviu nagų laku. Jis neleidžia apkaustui oksiduotis ir tamsėti. Tai nėra labai stipri apsauga, bet ją visada galima iš naujo užtepti.
Va ir viskas – jūsų rankose pačių pasidarytas peilis.
Jeigu darėte panašiai, kaip buvo aprašyta, turėtų gautis toks rezultatas:
Geležtė – 125mm anglinis plienas.
Rankena – šermukšnis, išvirintas sėmenų aliejuje.
Apkaustas – varinis žiedelis.
Geležtė įtvirtinta epoksidiniais klijais su medžio dulkių užpildu.
Atkreipkite dėmesį į mano paminėtą naujokų klaidą – geležtės ir rankenos linijų nesutapimas.
Apkaustui nesunkiai suteikta ovali forma. Klijai centre, dėl medžio dulkių užpildo, panašios spalvos kaip ir aplinkinė mediena.
Ir pabaigai – pavyzdys, kaip nereikia daryti dėklo. Dėklas peiliukui pasiūtas iš seno diržo – jis buvo reikalingas rytdienos išvykai baidarėmis, todėl balti siūlai pasirinkti atsitiktinai – tiesiog kitokių tuo metu neturėjau.
Nežiūrint išvaizdos, dėklas labai patogus ir puikiai iliustruoją patarlę, kad nėra nieko pastovesnio, kaip kas nors laikino.
Nuotraukos autoriaus
