Skaitytojas Valdas dalinasi išskirtinės pavėsinės, kurią pats įsirengė, nuotraukomis. Ji pasižymi ne tik lenktu, gyvu stogu, tačiau ir dėmesiu detalėms bei konstrukcija, leidžiančia ją naudoti ir kaip tradicinę pavėsinę, ir kaip uždarą šiltą namelį.
“Pavėsinė turi vieną šoną su aliuminio profilio stumdomais stiklo paketais. Kitas šonas iki pusės mūrintas akmenimi ir palikta pusė tvorelės iš apvalaus ąžuolo šakų. Tad joje galima būti ir vėsiu oru – uždarius langus mėgautis šiluma nuo židinio. O jei karšta, sustūmus stiklus galima mėgautis skersvėju”, – rašo Valdas.
Šiai pavėsinei naudota įvairių rūšių mediena. “Kolonoms panaudojau neeilinę medieną. Viena kolona – riesta pušis, atrodanti kaip gyvatė, kitos trys kojos yra iš beržo ir juodalksnio su kerpėmis, suteikiančiomis gražesnį vaizdą.
Pats stogas dengtas keturių tipų lentomis – eglės, juodalksnio, pušų ir beržo”, – paaiškina skaitytojas.
Vidus dekoruotas natūraliu norvegišku akmeniu, kurio Valdas iš šios šalies ir parsigabeno.
Lenktas stogas buvo pasirinktas siekiant išskirtinumo. “Man nuobodūs visi tie standartiniai stogai. Norėjosi kažko išskirtinio ir gražaus. Radau šitą laiko paveikta eglę – ji tiksliai atitiko mano lūkesčius. Be to, žalias gyvas stogas – nuostabus išskirtinumas”.
Valdas teigia, kad pasakyti tikslią įrengimo trukmę ir kainą būtų sunkoka. “Kadangi pats dirbu Norvegijoje, tai prie jos „pasiknaibydavau“ tik grįždamas. Manau, kažkas gal apie pusmetį. Investicijų skaičių pamečiau pusiaukelėje. Sunku būtų pasakyti, ar tilpau į 2000 €”, – sako jis.
Sunkiausia šioje pavėsinėje buvo priderinti akmenis. “Iš Norvegijos grįždavau rudens gale, o akmenų mūrinimui oras jau būdavo nebepalankus. Bet vis tiek juos lipinau…”, – darbą prisimena jis.
Daugiau nuotraukų – galerijoje:
