Kartais atlikti vieną ar kitą ūkio darbą pačiam kainuoja žymiai pigiau,nei samdytis meistrą. O ir tarp jų, kaip žinia, pasitaiko nesąžiningųžmonių. Nenuilstantis buities tobulintojas Petras Dargis rado būdą, kaippačiam susimeistrauti šulinio adatą ir padaryti tai šešiskart pigiau.
Neįtikėtina, bet vakar per pusdienį uždirbau 500 eurų. Tiek pinigų liko mano kišenėje, kai pats nusipirkau ir į šulinį įkaliau adatą, už kurią su visu darbu vadinamieji specialistai iš manęs prašė 600 eurų. Bet kai ėmiausi darbo pats, adata su visais vamzdžiais ir atbuliniu vožtuvu
man tekainavo 85 eurus. Taigi uždirbau netgi daugiau nei 500.
Akivaizdu, kad tariamieji specialistai su tokiomis kainomis ieško kvailių. Matyt, randa, jeigu prašo tokių sumų. Todėl skubu papasakoti: nesileiskite mulkinami. Tai – jokie specialistai, o paprasčiausi sukčiai. Įkalti metalinį vamzdį į šulinio dugną nereikia jokios specialybės. Šiandien aš tai dariau pirmą kartą ir išėjo kuo puikiausiai.
Kas ta adata ir kam ji reikalinga? Tai toks metalinis skylėtas vamzdis smailiu antgaliu, kuris kalamas į šulinio dugną, jeigu šulinyje ima trūkti vandens. Mano šulinys tik penkių metrų gylio, todėl per vasaros karščius, kai į sodybą suvažiuoja daugiau žmonių, vandens kartais pritrūksta. Pagaliau ryžausi ieškoti adatos.
Internete radau nemažai pasiūlymų. Vienas kaunietis už adatą ir jos įkalimą prašo 600 eurų, kitas aferistas iš Klaipėdos nustatė kainą nuo 600 iki 900 eurų. Kodėl iki 900? Mat gali būti problemų. Kokių dar problemų? Jeigu vandens nebus, reikės ne tik kalti, bet ir gręžti giliau, tada kainuos iki 900 eurų. Aš jam lietuvių kalba sakau, kad šulinyje vandens jau yra, kad reikia tik pagilinti, kad dugne – smėlis, vadinasi, gręžti nė nereikės, tik kalti… Bet jis – vis tiek savo: iki 900…
600 eurų man jau atrodė labai daug, bet kai išgirdau apie 900, šovė į galvą mintis, kad už tokią sumą adatą galiu pasidaryti ir pats. Ar čia koks stebuklas nusipirkti cinkuoto vamzdžio, pasisamdyti kokį tekintoją, kad jis nutekintų metalinį kūgį? Bene sunku tą kūgį privirinti prie
vamzdžio galo, vamzdyje prigręžioti skylių, o paskui vamzdį apvynioti kokiu metaliniu tinklu, kad jis būtų už filtrą?
Taip, aš manau, kad tai galima pasidaryti daug pigiau, negu už 600 eurų. Bet man nė daryti nereikėjo pačiam – pasirodo, Tauragėje yra geras tekintojas, kuris adatas daro ir pardavinėja Rietavo turguje. Susiradau telefoną, paskambinau. Jo kaina – 85 eurai. Bet jis adatos nekala. Tiek to, įsikalsiu pats!
Iš tiesų kaliau ne pats vienas vienas, bet su savo draugu Valiumi, kuriam kartais surengiu kūrybinio darbo seminarus. Šį kartą kūrybinio darbo jam kliuvo netgi daugiau nei mokytojui. Jeigu kalbėsim visai sąžiningai, tai kalė jis, o aš buvau jo padėjėjas ir dvasinis ganytojas.
Pažiūrėkite, kaip paprastai viskas padaroma.
Adata ir vamzdžiai sujungiami movomis. Sujungiami sandariai, pavyniojant pakulų. Kad būtų patogiau kalti, aš jų nusipirkau daugiau, taigi išėjo labai ilga konstrukcija nuo šulinio dugno iki pat viršaus.
Štai kaip atrodo pati adata:
Tai toks pats metro ilgumo 32 milimetrų skersmens cinkuotas vamzdis, kaip ir visi kiti prie jos jungiami vamzdžiai, tik šis turi smailų antgalį, yra prigręžiotas skylių ir apvyniotas metaliniu filtru.
Iš kito gero draugo pasiskolinome ilgas metalines kopėčias ir nuleidome į šulinį. Valius didvyriškai, nebijodamas nugarmėti į prarają, pasilipo ant tų kopėčių ir pradėjo kalti.
Kadangi šulinio dugne smėlis, adata su visais vamzdžiais gilyn lindo labai lengvai. Suvarėme apie du metrus.
Tas vamzdis, per kurį Valius daužė kūju, šiek tiek susiplojo, vandentiekio žarnos prie jos neprijungsi. Mes jį nurašėme į labai jau nedidelius gamybinius nuostolius. Jeigu per kelias valandas uždirbi 500 eurų, gali dėl vieno kito vamzdžio nesukti galvos
Kadangi šulinio dugne smėlis, adata su visais vamzdžiais gilyn lindo labai lengvai. Suvarėme apie du metrus.
Tas vamzdis, per kurį Valius daužė kūju, šiek tiek susiplojo, vandentiekio žarnos prie jos neprijungsi. Mes jį nurašėme į labai jau nedidelius gamybinius nuostolius. Jeigu per kelias valandas uždirbi 500 eurų, gali dėl vieno kito vamzdžio nesukti galvos – metras juk tekainuoja 10 eurų.
Beliko prijungti adatą prie vandentiekio sistemos ir užpildyti vandeniu.
Iš pradžių bėgo labai rudas ir nešvarus vanduo. Adatas darantis tekintojas jau buvo mus įspėjęs: iš pradžių tekės labai nešvarus vanduo, bet neimkit į galvą – po kokių 15 minučių jis pašvarės.
Ir tikrai! Praėjo gal 15 minučių, ir iš krano pradėjo bėgti štai tokio švarumo vanduo:
Po kurio laiko supratau, kad be papildomo filtravimo neišsiversiu: dribsmėlis prasisunkia pro adatos filtrą ir atkeliauja į trobą. Jau už siurblio dėjau papildomą – paprastą, mechaninį. Jo užtenka. Valau kas 8–9 dienas. Valymas labai paprastas – nusuki gaubtą, išpili smėlį, po vandens srove paskalauji patį filtrą. Man atrodo, smėlio po truputį mažėja. Matyt, aplink adatą
jo didžioji dalis jau susiurbta. Štai jis išvalytas prieš 5 dienas:
Ko daugiau reikia? Nieko. Nors mes su Valiumi jokie geologijos specialistai, bet mūsų tvarkyta sistema veikia puikiausiai. Tekintojas garantavo, kad tas adatinis minigręžinys turėtų veikti 30 metų, o vandens sodyboje jau niekada netrūks. Tikėkimės.
Viską baigę, su Valium juokaujame: dabar iš to tauragiškio tekintojo prisipirksime adatų ir lupsim po 600. Tiek to, būsim padoresni, imsim ne šešis, bet tris šimtus eurų, ir tai per mėnesį uždirbsime 6000. Ne litų – eurų! Argi neužteks?
Bet jūs neužkibkite ant tokios meškerės. Nusipirkite patys arba pasidarykite patys, patys ir įsikalkit. Jeigu galėjome mes – galėsit ir jūs.
Petrasdargis.lt, nuotraukos autoriaus
