Pagal pirminį projektą tai turėjo būti nedidelis butas su aukštomis lubomis naujai statyto daugiabučio palėpėje. Tačiau interjerą projektavusi architektė Ieva Prunskaitė, vos apžiūrėjusi erdvę, iš karto pasiūlė korekcijas, ir bute su aukštomis lubomis bei dideliais nuožulniais langais atsirado vertikali kryptis – antresolė.
Objekto dosjė:
Tipas – butas naujos statybos name Vilniaus senamiestyje.
Plotas – 32 m², antresolė – 15 m².
Gyvenamoji erdvė – svetainė, virtuvė, valgomasis bendroje erdvėje, vonios kambarys, antresolėje – miegamasis.
Projekto autorė – architektė Ieva Prunskaitė (studija „Prusta“).
Žiūrint į šio interjero nuotraukas atrodo, kad butas yra visai erdvus, nors iš tiesų pirmojo aukšto grindų plotas tesiekia 32 m². Interjero projekto autorė architektė Ieva Prunskaitė sako, kad toks ir buvo svarbiausias tikslas – sukurti kuo didesnės erdvės įspūdį palyginti nedidelėje patalpoje. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pritaikyti tiek spalviniai, tiek funkciniai sprendimai. Visoms didžiosioms plokštumoms dažyti architektė parinko baltą spalvą. Pro didelius langus patenkanti natūrali dienos šviesa ir ją atspindinčios baltos sienų plokštumos vizualiai padidina erdvę, suteikia interjerui lengvumo. Tam pačiam tikslui tarnauja ir architektės parinkti baldai – jie lengvi, minimalistiniai, mobilūs – panorėjus juos galima nesunkiai perstumti į kitur, pagal individualius poreikius pakeisti sofos poziciją ar apskritai sukeisti svetainės ir valgomojo zonų vietas.
Laiptai į antresolę buvo projektuojami laikantis tos pačios koncepcijos – neapsunkinti ir neperkrauti erdvės, išsaugoti jos lengvumo pojūtį. Todėl architektė parinko metalinę zigzago, besisukančio spirale, konstrukciją. Žiūrint į ją atrodo, tarsi laiptai kybotų ore, tačiau, kaip pasakojo Ieva, iš tiesų jie visiškai stabilūs ir patvarūs. Zigzaginė ore kabančių baltai dažytų laiptų, vedančių į antresolę, konstrukcija tapo išskirtiniu interjero elementu – tarsi plastiška moderni skulptūra, neapsunkinanti erdvės ir traukianti akį.
Kaip tikina projekto autorė, laiptai padėjo vizualiai suskirstyti pirmąjį aukštą į funkcines zonas. Palei juos, prie didelių nuožulnioje stogo šlaito sienoje sumontuotų langų įrengta nedidelė svetainės zona. Jai dizainerė parinko lengvus, šiuolaikiško dizaino mėlyno kolorito minkštuosius baldus, prie jų priderino porą grakščių, funkcionalių stalelių-padėklų. Po laiptais suprojektuotos durys į vonios kambarį, o kitoje pirmojo aukšto dalyje numatė virtuvės, valgomojo ir nematomo prieškambario zonas.
Nišoje įrengtos virtuvės zonos fasadams, kaip ir grindims, architektė taip pat parinko medžio faktūros apdailą – ją panaudojo galinei sienai su spintomis. Tiesa, nors atrodo, kad spintos įrengtos už visų medinių fasadų, iš tiesų pusė sienos tik dekoruota šiomis plokštėmis, nes toje vietoje per sieną eina kaminas, o spintelės paslėptos likusioje dalyje. Toks architektės sprendimas suteikė erdvei vientisumo. Kita vertus, medžiu dekoruota sienos dalis prie laukujų durų tapo improvizuotu prieškambariu – jo vaidmenį atlieka į priekį „ištrauktas“ veidrodis su paslėpta už jo kabykla lauko drabužiams. Kita nematoma prieškambario dalis paslėpta komodoje, pastatytoje palei sieną valgomojo zonoje. Projekto autorės suprojektuotas baldas su reljefišku vertikalių linijų raštu puoštu fasadu turi keletą skyrių – arčiau durų numatyta vieta batams susidėti, kitoje pusėje – TV zonos reikmenims.
Virš vonios kambario ir virtuvės zonos suformuotoje antresolėje įrengta miegamojo zona: vienoje jos pusėje tilpo dvigulė lova, kitoje architektė įrengė talpią drabužinę, o palei turėklus kaip tik liko tinkama vieta nedideliam darbo kampeliui. Norėdama suteikti miegamojo zonai jaukumo ir minkštumo, sienai, į kurią galvūgaliu atsirėmusi lova, architektė pritaikė pilkšvą veltinio imitacijos apdailą, todėl atrodo, lyg tai būtų aukštas galvūgalis. Tačiau iš tiesų tai dar ir daiktų saugojimo vieta: sienoje už lovos buvo niša, kurią Ieva Prunskaitė paslėpė po veltinio apdailos durelėmis. Dar viena už dekoratyvių spintų fasadų paslėpta spinta yra kitoje antresolės pusėje. Kaip ir virtuvėje, niša drabužinei užima tik dalį ilgosios antresolės sienos, o likusi vertikalių linijų ritmiško rašto reljefiško fasado dalis iš tiesų dengia sieną.
Projekto autorė ypač džiaugiasi, kad ankštoje vonios patalpoje pavyko sutalpinti viską, kas čia reikalinga, ir sukurti maksimaliai funkcionalią erdvę. Tokią užduotį įgyvendinti labiausiai padėjo tinkama santechnikos įranga. Neįprastos formos – į galą platėjantis – vonios indas leido sutaupyti vietos palei duris, kad būtų patogu praeiti. O platesnė vonios dalis naudojama ir kaip dušo kabina – architektė toje vietoje sumontavo specialią stiklinę dušo pertvarą. Kad praeiti netrukdytų aštrūs kampai ir liktų pakankamai vietos prie unitazo, praustuvui pastatyti taip pat buvo suprojektuotas įstrižas stalviršis. Šiek tiek įstrižą galinę patalpos sieną architektė pakoregavo, tuo pačiu atsirado galimybė virš unitazo bakelio suformuoti nišą vonios reikmenims susidėti. Kad interjeras atrodytų tvarkingai, niša paslėpta už vientisų, panašaus kaip plytelės atspalvio fasadų.
Keraminėmis plytelėmis išklijuotos tik sienos palei vonią. Pailgas metro stiliaus plyteles architektė sumanė klijuoti vertikaliai, taip atkartodama visame interjere vyraujantį vertikalių linijų motyvą. Siekiant neskaidyti nedidelės erdvės, kitos sienos buvo dažomos drėgmei atspariais dažais, tiesa, kad interjeras atrodytų įdomiau, architektė suteikė joms subtilią, vos matomą vertikalių linijų tekstūrą.
Visą interjerą galite išvysti galerijoje:
