Pirmoji kregždė siekiant energinio efektyvumo renovuojamuose daugiabučiuose jau atskrido. Sostinės Žvėryno rajone esančio namo gyventojai nusprendė ne eiti visų minamu keliu, bet nutiesti savąjį – pastatą atnaujinti pasiekiant A energinio efektyvumo klasę.
Kyla daug klausimų
Toks įgyvendintas projektas Lietuvoje bus pirmasis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką modernizuojant daugiabučius privalu siekti ne mažesnės kaip C energinio naudingumo klasės. A. Mickevičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojams irgi buvo parengtas investicinis modernizavimo projektas, kurį įgyvendinus geriausiu atveju būtų pasiekta C energinio naudingumo klasė. Darbai būtų kainavę apie 700 tūkst. litų. Buvo pateiktas ir alternatyvus investicinis projektas, kurio vertė – 1,3 mln. litų. Tačiau ir tokiu atveju būtų pasiekta ne aukštesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Skirtumas tarp abiejų projektų yra tai, kad brangesniame buvo numatyta daugiau papildomų detalių, kurios energiniam efektyvumui įtakos iš esmės neturi.
„Pačiu laiku sužinojome apie šį projektą, ėmėme diskutuoti su gyventojais, kad šie siektų geresnių rezultatų galvodami apie ateitį ir savobūsto vertę. Žinoma, diskusijos vyko ne vieną ir ne du kartus, galiausiai gyventojai sutiko, kad reikia siekti energinio efektyvumo ir rodyti kitiems pavyzdį“, – sakė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis.
Jo atstovaujamos asociacijos vai-dmuo projekte – konsultuoti gyventojus energinio efektyvumo klausimais. O tokių klausimų iškilo labai daug, pradedant tuo, kaip vyks renovacijos procesas, kaip reikia šiltinti pastatą, kaip siekti jo sandarumo, kokie langai turėtų būti montuojami, ar būtina keisti neseniai sumontuotus naujus, kaip spręsti ventiliacijos klausimą.
Anot A. Vaičiulio, tokie klausimai suprantami, suvokiamas ir žmonių nerimas – juk tokio projekto Lietuvoje dar niekas nėra įgyvendinęs. Antai bemaž visi gyventojai senus medinius ir nesandarius langus yra pakeitę plastikiniais. Yra žinoma, kad A energinio efektyvumo klasės name langai turi būti ypač efektyvūs, tačiau žmonės iš tiesų nežino, kokius langus jie yra susimontavę, ar tikrai toks veiksmas turės įtakos būsimoms sąnaudoms.
„Panašių klausimų iškyla nemažai. Ne dėl to, kad gyventojai priešintųsi būsto modernizavimui, bet kad jiems svarbu viską žinoti kuo tiksliau, pavyzdžiui, ar nebus sugadinta neseniai atlikta nauja buto apdaila įrengiant rekuperatorius. Akivaizdu, labai trūksta informacijos ir diskusijų“, – kalbėjo A. Vaičiulis.
Sklando daug mitų
Kaip ir daugelyje sričių, taip ir siekiant pastato energinio efektyvumo, yra susiformavusių įvairiausių nuomonių, sklando daug gandų, sukurta nemažai mitų bei stereotipų. Vienas dažniausiai pasitaikančių – siekti A energinio naudingumo klasės yra pernelyg brangu.
„Kaip galima sakyti, kad brangiau dukart ar triskart, jeigu niekas dar nėra įgyvendinęs tokio projekto? Reikia laužyti stereotipus, jie yra didžiausias tokių procesų stabdys. Kai žmonės prisiklauso visokių nepamatuotų kalbų, ima dvejoti ir bijoti. O kai žinoma, kas daroma, kaip daroma ir kiek tai kainuos – atsiranda visiškai kitoks suvokimas“, – tvirtino Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas.
Šiuo metu vyksta svarstymų dėl projektinių sprendimų ir rangovo parinkimo per Centrinę perkančiąją organizaciją. Akivaizdu, tokiam projektui įgyvendinti turėtų būti taikomi kitokie kriterijai, negu šiuo metu galioja norint renovuoti daugiabutį, kad jis atitiktų C energinio naudingumo klasę. Rangovas į tokį projektą turėtų žvelgti labai rimtai, jo lauktų didelė atsakomybė dėl keleto aspektų. Viena vertus, toks projektas galėtų tapti rangovo vizitine kortele. Kita vertus, jeigu pirmas blynas bus gerokai prisvilęs, antrą kepti vargu ar greitai atsiras norinčiųjų.
Prilygs pasyviajam namui
Nacionalinė pasyvaus namo asociacija daug dėmesio skyrė susitikimams su A. Mickevičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojais. Energinio efektyvumo nauda buvo pristatoma rodant specialistų atliktus skaičiavimus, vizualizacijas. Gyventojai suprato, kad gali sutaupyti, ir žino, kad kylant šildymo kainai jie išloš dar daugiau. Planuojama, kad renovavus šį namą energijos būtų sutaupoma apie 90 proc., bet tikslūs duomenys paaiškės parengus projektą.
A energinio naudingumo klasei priskiriamas pastatas bemaž atitinka pasyviojo namo kriterijus. Norint juos pasiekti, labai svarbu pastatą tinkamai apšiltinti, siekti, kad jis būtų sandarus, išspręsti vadinamuosius šilumos tiltų klausimus. Taip pat svarbu parinkti tinkamus langus ir juos kokybiškai sumontuoti. A energinio naudingumo klasei priskiriamas pastatas, kaip ir pasyvusis, negali būti be šilumogrąžinės vėdinimo sistemos, kitaip tariant – be aukšto naudingumo koeficiento rekuperacinės sistemos.
Šis daugiaaukštis pretenduoja tapti demonstraciniu renovacijos objektu, nes renovuojant pastatą bus pasitelkti pažangiausi pasyviojo namo sprendimai ir technologijos. Dėl tinkamos namo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu ir kitų priemonių tikėtina, kad pastatas gali siekti ir Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikato.
Valentinas Mazuronis, Aplinkos ministras
Atnaujinamiems daugiabučiams teikiama valstybės parama šiandien yra tikrai didelė. Žinoma, svarstytinas klausimas, kad siekiantiesiems geresnių energinio efektyvumo rodiklių paskata būtų didesnė arba jiems būtų suteikiamas kitoks išskirtinumas.
Tačiau kartu iškyla klausimas: o kieno sąskaita visa tai būtų daroma? Bijau, kad mūsų finansinės galimybės verčia atidėti tokius svarstymus.
Teoriškai mąstant, siekiančiuosius geresnių rezultatų reikėtų skatinti, bet žvelgiant socialiai didesnėms investicijoms ryžtasi žmonės, kurie nėra socialiai labiausiai nuskriausti. Galbūt reikėtų ieškoti kitokių, ne materialinių tokio skatinimo formų. Mintis įdomi ir tikrai svarstytina.
Vytautas Šukys, Bendrovės „Amalva“ technikos direktorius
Galima apgailestauti, kad daugiabučių atnaujinimo darbų pakete, kuriam suteikiama valstybės parama, nenumatytas mechaninio vėdinimo įrengimas. Todėl gyventojai šių darbų nepageidauja. Tuomet kyla klausimas: kada renovuosime renovuotus namus? Mūsų geriausiai atnaujinti daugiabučiai prilygsta bemaž prasčiausiai atnaujintiems suomių namams. Ten požiūris kitoks, pirmiausia – į sveiką aplinką.
Mūsų žmonės dar nesuvokia, kad gyventi nekvėpuojant vargu ar įmanoma. Vadovaujantis higienos reikalavimais, per valandą nedideliame standartiniame bute turi pasikeisti apie 160 kubinių metrų oro. Ne dėl komforto, bet tik tenkinant minimalius reikalavimus. Ir jeigu tokių oro pasikeitimo parametrų būtų siekiama natūraliai vėdinantis, per valandą nuostoliai siektų maždaug 2 kW energijos. Įsirengus šilumogrąžinius rekuperatorius, šie nuostoliai būtų apie 80 proc. mažesni.
Akivaizdu, žmonės labiau linkę saugoti savo materialųjį turtą – butą, namus – nei sveikatą. Kai prabangiai įrengto būsto sienos ima pelyti dėl neįrengtos vėdinimo sistemos, tuomet jau negaila nieko. Ardoma apdaila, nudaužomas tinkas, susimąstoma, kad reikia rekuperatoriaus. O apie tai, kad ilgą laiką nuodijo savo organizmą kvėpuodami nešvariu oru – žmonės nepagalvoja.
Labai gerai, kad renovuojant daugiabučius atsirastų vienas kitas pavyzdys, kaip reikia sutvarkyti vėdinimo sistemą. Galbūt tuomet žmonės labiau supras, ką duoda rekuperacinė sistema. Tie, kurie net ir neilgą laiką pagyvena gerai vėdinamame būste, į senus butus be rekuperacinių sistemų nenori grįžti, jie čia jaučiasi labai nekomfortiškai.
Tyrimais įrodyta, kad būdamas gerame mikroklimate žmogus dirba produktyviau, daro mažiau klaidų, jo veiklos rodikliai yra geresni. Vadinasi, į šiuolaikišką vėdinimo sistemą investuoti pinigai netrunka sugrįžti.
Užsienyje atlikta daug skaičiavimų aiškinantis, kokie nuostoliai patiriami atnaujinus pastatą, tačiau neįrengiant mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža. Renovavus pastatą šildymo išlaidos sumažėja smarkiai, tačiau vėdinantis atidarant langus patiriami didžiuliai nuostoliai, kurie prilygsta sutaupytai energijos daliai.
Labai geras pavyzdys yra Kaune. Ten vieną bendrabučio tipo pastatą pasidalijo privati bendrovė ir mokymo įstaiga. Šios vadovas pageidavo, kad atnaujinant patalpas būtų įrengta šilumogrąžinė vėdinimo įranga. O palyginti turtinga privati įmonė pasiliko paprastą mechaninę vėdinimo sistemą. Po pusmečio įmonės vadovas nutarė keisti vėdinimo sistemą, nes jos eksploatacinės išlaidos buvo didesnės nei šildymo.
Viename ar kitame gyvenamajame naujos statybos name rekuperacinės sistemos jau įrengiamos. Atnaujinant daugiabučius to nenorima dėl kelių priežasčių: valstybė šių darbų nekompensuoja, o ir butuose neapsieinama be griovimo darbų. Mums reikia daug pastangų norint įtikinti rekuperacinių sistemų teikiama nauda – ir sveikatai, ir energijos taupymui. Telieka tikėtis, kad žmonės galiausiai tai supras.
Papildomi centimetrai sutaupo tūkstančius
Įvairių sričių specialistai ne kartą yra išsakę mintį, kad būtina padidinti reikalavimus ir naujai statomiems, ir atnaujinamiems pastatams. Kol kas prie to einama labai nedideliais žingsneliais. Pavyzdys galėtų būti Švedija, kurioje prieš keletą metų priimtas įstatymas, nurodantis, kad visi gyvenamieji namai per metus vienam kvadratiniam metrui šildyti turi sunaudoti ne daugiau kaip 55 kW energijos.
Tad Švedijoje niekas nerašo atskirų normų, kokia turi būti šiluminė atitvarų varža ir kokie turi būti montuojami langai. Statytojų reikalas, kokius sprendimus rinktis. Tačiau metų pabaigoje patikrinamas įvadinis šilumos skaitiklis. Paaiškėjus, kad namas sunaudojo daugiau energijos negu reglamentuota, gyventojai privalo sumokėti atitinkamo dydžio taršos mokestį. Kuo daugiau šilumos energijos namas naudoja, tuo didesnius mokesčius moka gyventojai.
Kompanijos „Basf“ atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis yra apskaičiavęs, kad norint pasiekti geresnį efektą termoizoliacinį sluoksnį užtektų padidinti 5 centimetrais. Storesnis šiltinimo sluoksnis penkiaaukščiam daugiabučiui sąmatą padidintų maždaug 5 tūkst. litų.
„Jau prieš kelerius metus aiškindavau, kad mūsų seni daugiabučiai po atnaujinimo galėtų sunaudoti ne daugiau kaip 40 kW energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus. Tuomet daugelis tik numodavo ranka sakydami, kad toks rezultatas įmanomas nebent Vokietijoje ar Austrijoje. Dabar ir pas mus matyti, kad tokie rezultatai – ne iš fantastikos srities. Tačiau pasiryžimo dar nėra“, – apgailestavo A. Indičianskis.
Jis pasidžiaugė, kad Vilniuje atsiras pirmasis renovuotas daugiabutis, pasiekęs A energinio efektyvumo klasę. Kartu A. Indičianskis priminė pavyzdį, kaip į išskirtinius projektus žiūri užsieniečiai. Vokietijos mieste Ludvigshafene buvo atnaujintas gyvenamasis keturių aukštų namas. Atlikus visus renovacijos darbus, jis tapo ne tik energiškai ypač efektyvus, bet ir pats pasigaminantis reikiamą kiekį šilumos bei elektros energijos.
Namas buvo tinkamai apšiltintas. Tam, kad būtų išvengta vadinamųjų šalčio tiltų, buvo demontuoti seni neefektyvūs balkonai. Atlikus šiltinimo darbus sumontuoti naujų konstrukcijų balkonai.
Butuose išmontuota buvusi šildymo sistema – seni radiatoriai tiesiog nupjauti. Šilumos šaltiniu tapo langai. Trijų stiklo paketų languose integruoti beveik nematomi šildymo siūleliai. Elektros energiją tokiam šildymui gamina ant stogo įrengtos saulės baterijos. Karštą vandenį ruošia ant sienos kabantys saulės kolektoriai. Be to, namas turi galimybę perteklinę energiją parduoti skirstomiesiems tinklams.
Pats pasigaminantis reikiamą energijos kiekį namas vadinamas nulinių sąnaudų statiniu. Projekto įgyvendinimas užtruko pusę metų. Įdomiausia, kad darbai buvo atliekami neiškeldinant gyventojų. Tik šalia buvo išnuomotas namas, kuriame moksleiviai netrukdomi triukšmo galėtų ruošti pamokas.
Ką reikėtų įvertinti siekiant didesnio energinio efektyvumo?
Dr. Audronė Endriukaitytė, Bendrovės „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims
Energiškai efektyvi renovacija, tiksliau tariant – pastatų modernizacija, yra labai sveikintinas ir tikrai didelis iššūkis ir projektuotojams bei užsakovams, ir statybininkams. Savaime suprantama, modernizuojant pastatus reikėtų kalbėti apie visą šiltinimo ir sandarinimo sprendinių sistemą, efektyvaus vėdinimo įrengimą. Svarbus ne tik šilumos izoliacijos sluoksnio storis ar šiltinimo spendimas, bet ir jungtys tarp konstrukcinių pastato elementų, tai yra mazgai, kur, pavyzdžiui, siena jungiasi su stogu arba pamatu, kur ir kaip yra statomi langai, durys. Čia dažniausiai pasitaiko nepageidaujamų klaidų, ir tuomet net pats geriausias sprendimas neužtikrina laukiamo rezultato. Be to, energiškai efektyviame, sandariame pastate būtina efektyvi vėdinimo sistema.
Šiuo metu jau galioja reglamentas STR2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas“, kuriame numatytos atitvarų (sienų, stogų, grindų, langų ir kt.) šilumos perdavimo koeficiento vertės ir norminės oro apykaitos vertės. A klasės pastato sienų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis nei 0,12 kW/m2K. Vadinasi, šiluminė sienos varža – apie 8,3–8,5 m2K/W. Oro apykaitos vertė yra 0,6 1/h. Paprastai tariant, tai reiškia, kad tokio pastato patalpoje oras per valandą gali pasikeisti ne daugiau kaip 0,6 karto, o nerenovuotame ar ne tokiame sandariame pastate šios vertės yra apie 2–3 kartus didesnės. Todėl efektyvios vėdinimo sistemos įrengimas yra ypač svarbus elementas, būtinas užtikrinant gryno oro pritekėjimą į patalpas tuo pačiu neatšaldant jų ir taip nepadidinant šilumos energijos nuostolių.
Tarptautinėje praktikoje jau yra daug pavyzdžių, kai ne tik A klasės renovacija, bet ir pasyvioji ar artima nulinėms energijos sąnaudoms pastato modernizacija gali būti pasiekiamos taikant apgalvotus ir racionalius sprendimus.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
