Dizainerėms Simonai Kazakauskaitei ir Ievai Grinevičiūtei kuriant interjerą buto šeimininkai suteikė visišką laisvę – jos galėjo viską projektuoti ir dėlioti savo nuožiūra. „Dėl to nusprendėme paeksperimentuoti“, – pažintį su interjeru pradeda dizainerės.
Kuriant interjerą svarbu turėti idėją ir suvokti, ką šiuo sprendimu norima pasakyti. Tik taip nepakliūsite į nuobodumo ir stereotipiškumo pinkles. Dizainerėms tokia užduotis pasirodė įveikiama. Savo fantaziją ir estetinį suvokimą jos išliejo 57,4 kv.m bute Vilniaus centre.
Kaip pasakojo Simona Kazakauskaitė, šiame būste nėra visiškai atskirtų kambarių – bendra erdvė tiesiog padalinta į atskiras zonas. Toks sprendimas galėjo įvilioti į monotoniškumo spąstus, tačiau dizainerėms dėl tokio pasirinkimo kaip tik pavyko atsispirti ir sukurti butą, kuriame visi akcentai sudėlioti taip, tarsi jie čia būtų buvę visuomet.
Viena pagrindinių užduočių dizainerėms tapo, kaip namuose prisijaukinti šviesą, nes pirminis buto išplanavimas buvo su daug mažų patalpų, o daugelis iš jų – be langų. Juk Lietuvoje saulės ir taip maža, o kartais pakanka ir kelių spindulių, kad atsirastų daugiau motyvacijos eiti pirmyn.
Butas prieš remontą ir dizainerių koncepcijos įgyvendinimą atrodė taip:
Kadangi norėta sukurti šviesias, atviras, įkvepiančias, lengvai pasiekiamas erdves, buvo nuspręsta išgriauti visas pertvaras. Tokiu būdu savaime atsivėrė ir susikūrė šviesi erdvė su aukštomis lubomis. Kadangi ji tapo namų centru, nuspręsta ne tik ją, bet ir visą butą paversti kuo atviresniu aplinkai.
Dizainerės suprojektavo du aukštus baldinius tūrius, į kuriuos sutalpinta virtuvė ir dvi didelės spintos, kurių pagalba patalpa buvo padalinta į tris atskiras zonas – įėjimo, virtuvės kartu su svetaine ir miegamojo. Taip pavyko likusios erdvės neapkrauti baldais.
Kuriant tokią koncepciją geriausia manipuliuoti šviesiomis spalvomis. Dėl to dizainerės sienoms parinko baltą spalvą, kuri optiškai padidina erdvę. Jos fone suskamba iš medžio pagaminti akcentai. Pradedant nuo mažyčių kelmų, kurie atlieka naktinių spintelių funkciją, raižinių ant medžio plokščių, autentiškų sijų iki natūralaus ąžuolo grindų.
Dažniausiai pasirinkta koncepcija nejučia, o gal ir apgalvotai nutrūksta vonios kambaryje. Jis kelia daugiausia klausimų ir visi sprendimai tarsi nuskęsta ar tiesiog pasibaigia, pasimiršta šioje zonoje. Tačiau šįkart taip nenutiko. Spalvinė gama pratęsia bendrą būsto nuotaiką, o akmens masės plytelės, primenančios natūralų akmenį ir derinamos su baltų sienų intarpais bei baldais iš ąžuolo, neleidžia pamiršti natūralumo idėjos.
Pasak dizainerių, kuriant interjerą labai svarbu optimaliai išnaudoti erdvę, paversti ją funkcionalia ir patogia, pritaikant prie individualių poreikių. Juk turint pagrindines nuorodas, likusios detalės susidėlioja intuityviai. Būtent tai ir pavyko įgyvendinti šiame bute.
