Rekonstruojant butą, įrengtą prieškario metais statytame name Kaune, ir projektuojant interjerą jaunai šiuolaikiškai porai, buvo iš esmės pakeistas planavimas: išgriautos visos pertvaros, suformuota nauja planavimo schema su centriniu architektūriniu elementu ir subtiliai išsaugota sąsaja su istorine namo praeitimi.
Sename, prieškariu statytame Kauno name įrengtas 47 m² ploto butas iki rekonstrukcijos buvo suskirstytas į keletą tamsių kambarėlių, todėl ir taip nedidelis jo plotas atrodė dar mažesnis. Siekdamos išlaisvinti buto erdvę, projekto autorės nutarė atsisakyti visų pertvarų, juolab kad ir buto konstrukcija tai leido. Vietoj jų atsivėrusios patalpos centre buvo suformuotas tūrinis blokas, vizualiai suskirstantis erdvę į keturias skirtingas funkcines zonas, bet visiškai jų neuždarantis.
Iš vienos bloko pusės buvo įrengta svetainė, greta jos, palei duris į terasą, – virtuvės zona, už jos – valgomasis su židiniu, o palei paskutinę sieną – prieškambaris. Priklausomai nuo funkcinės paskirties, kiekvienoje bloko sienoje sumontuota skirtinga įranga: iš virtuvės pusės – maisto gaminimo zona ir buitinė technika, iš valgomojo – židinys su krosnele, iš prieškambario – talpi drabužinė bei spinta katilui, skalbyklei ir džiovyklei paslėpti.
Pagrindinis naujai rekonstruoto buto akcentas – centre pastatytas funkcinis blokas, kurį galima apeiti ratu.
Virtuvėje panaudotos dvi kontrastingos spalvos tarsi išskaido šią erdvę, todėl vizualiai ji atrodo didesnė, vientisi blizgūs paviršiai šį įspūdį dar labiau sustiprina.
Pabrėžiant naują interjerą baldai buvo pasirenkami taip pat atsižvelgiant į prieškariu vyravusią madą.
Norėdamos išsaugoti istorinės namo praeities pėdsakus naujai projektuojamame jaunos poros būste, projekto autorės sumanė vizualiai atskirti tai, kas sena, ir tai, kas nauja. Šiuolaikiški ir modernūs dalykai buvo koncentruojami prie naujai suformuoto daugiafunkcio bloko: architektės net nemėgino jų kaip nors užmaskuoti ir derinti prie istorinio buto „fasado“, bet atvirkščiai – išryškino modernumą naudodamos šiuolaikiškas medžiagas ir formas. O tai, kas liko palei sienų perimetrą, – langai, sienų apdaila, grindų raštas, net grindjuostės ir radiatoriai – buvo projektuojama atsižvelgiant į pastato architektūros ir tam laikotarpiui būdingus stilistinius ypatumus. Palei sienas išdėstyti baldai išsirinkti taip pat paisant prieškariu vyravusios mados: svetainės poilsio zonoje ant raštuoto kilimo labai dera grakšti mėlyno atspalvio sofutė, valgomojo-židinio zonoje kone visą sieną užima įspūdinga antikvarinė komoda, o kampe jaukiai įsitaisęs apskritas staliukas su stilingomis retro stiliaus kėdėmis.
Architektės pataria
Mažoje erdvėje nebūtina rinktis tik mažų baldų ir dekoro elementų, kartais, siekiant vizualiai ją padidinti, reikia pasielgti priešingai: valgomojo-židinio zonoje virš komodos pakabintas didelis tamsaus kolorito Ingos Likšaitės moderniosios tekstilės darbas tarsi ignoruoja proporcijas, susieja erdvę į bendrą visumą, taip sukuriamas didesnės patalpos įspūdis. Keletas mažų paveikslėlių atvirkščiai – išskaidytų erdvę ir pabrėžtų mažą plotą.
Įdomus sprendimas
Siekiant atskirti sena ir nauja, parinkta ir skirtinga grindų danga. Funkcinėms virtuvės ir prieškambario zonoms architektės parinko šiuolaikiškai modernumo koncepcijai „atstovaujančią“ betono dangą, o likusioje erdvėje pritaikytas tradiciniu eglutės raštu išklotas parketas.
Interjere naudota daug blizgių paviršių ir veidrodžių – taip buvo siekiama sukurti vizualiai didesnės ir erdvesnės patalpos įspūdį, atsispindinčiais atvaizdais užmaskuoti erdvės ribas.
Centriniame bloke įrengtoje prieškambario spintoje sutalpinta ne tik drabužinė, bet ir atskiras skyrius katilui, skalbyklei ir džiovyklei paslėpti. Taupant vietą buvo pritaikytos praktiškos armonikos principu suveriamos durys.
Projekto autorės sako, kad projektuojant mažą erdvę labai svarbu nusistatyti prioritetus, nes visada teks ką nors aukoti dėl to, kas šeimininkams tuo gyvenimo etapu yra svarbiau. Vienas didžiausių šio buto šeimininkų pageidavimų buvo vonia su langu, dėl to jie sutiko aukoti net privatumo pojūtį. Vonios kambarys suprojektuotas buto nišoje, greta jo įrengtas nedidukas miegamasis, kuriame tilpo tik patogi dvigulė lova. Sienoje, skiriančioje šias dvi patalpas, sumontuotas jaunos šeimininkų poros pageidautas švieslangis, pro kurį į vonios kambarį patenka natūrali dienos šviesa iš miegamojo. Kita vertus, vakarais šis langas miegamajame taip pat skleidžia jaukų apšvietimą. Architektės pagalvojo ir apie privatumą – ant švieslangio sumontuotos žaliuzės, kurias panorėjus galima nuleisti.
Kaip matome pagrindinėje nuotraukoje, mažose erdvėse svarbu išsaugoti skaidrumo ir atvirumo principą, todėl net gražios dvivėrės durys į miegamąjį buvo projektuojamos iš skaidraus stiklo – kad izoliuotų garsą, bet neskaidytų erdvės.
Jaunos poros miegamasis buvo projektuojamas su perspektyva ateityje šioje vietoje įrengti darbo kambarį, o miegamojo bloką perkelti į renovuojamą palėpę, todėl čia iš anksto numatyta ir kitokiai funkcijai skirta elektros instaliacija bei apšvietimo sistema.
Vonios kambaryje kuriama šilta ir jauki atmosfera, todėl naudojamos šviesaus atspalvio matinės reljefinės plytelės, tekstilės elementai.
Projekto autorės – studijos „In Dot“ architektės Enrika Riaukaitė-Kalonienė ir Vida Giedraitienė.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija
