Šio teksto tema iš tiesų norime papasakoti, kad nebūtina pirkti prabangias kalėdines dekoracijas, kad susikurtume šventinę nuotaiką. Juk jas galime padaryti ir iš nieko nekainuojančių medžiagų, o rezultatas gali būti net smagesnis. Tos nemokamos medžiagos – tai gamtos dovanos, kurių tikrai netrūksta net ir gyvenant mieste: šakelės, lapai, kankorėžiai, samanos, kerpės, sėklos, džiovintos žolės, uogos ir dar daug kitų gėrybių, kurių galime rasti lauke net ir žiemą, kol sniegas jų neuždengė. Jei nevaržysite vaizduotės, tai išradingam namų dekoravimui galite panaudoti net maisto produktus: makaronus, imbierinius sausainėlius, spalvingas pupeles, džiovintus vaisius, riešutus ar jų kevalus ir kt.
Gamtos dovanojamas medžiagas svarbu naudoti ne vien dėl taupumo, bet ir dėl ekologijos. Daugeliui rūpi, kad kuo mažiau būtų teršiama gamta ir naudojami jos resursai. O juk po švenčių gausybė panaudotų dekoracijų, plastikinių eglučių ar net nereikalingų dovanų, deja, iškeliauja į šiukšlynus. Ne ką mažiau svarbu ir džiaugsmas, kurį patirsite, kai patys savo rankomis kursite dekoracijas ar dovanas, be to, su meile sukurta dovana artimam žmogui – pati geriausia.
Tad šį kartą bandysime savo jėgomis pasigaminti šventinį vainiką. Jis gali būti adventinis ir kalėdinis. Adventinis vainikas paprastai padedamas ant stalo pirmąją Advento dieną, kuri šiemet prasidėjo lapkričio 30 d. Ant jo paprastai būna 4 žvakės, simbolizuojančios 4 savaites iki šv. Kalėdų, ir kas savaitę uždegama po vieną žvakę. Mes šį kartą gaminsimės kalėdinį vainiką, kuris pasižymi ryškesnėmis spalvomis nei adventinis. Ant jo gali būti statomos žvakės (bet nebūtinai), jis gali būti padedamas ant stalo arba pakabinamas ant durų. Tokį gamtinį vainiką pasigaminsite lengvai ir greitai.
Pirmiausiai patarčiau iš kartono lapo išsikirpti vainiko formos ratą, su kurio pagalba bus lengviau kurti vainiką. Ant jo dėkite mažus šieno kuokštelius ir vyniodami su siūlu juos pritvirtinkite. Vietoje šieno galima naudoti šiaudus, lanksčias karklo ar kito krūmo šakeles, suglamžytus senus laikraščius, netgi suplyšusį rankšluostį, t.y. bet ką, iš ko galima susukti apvalią vainiko formą. Šios medžiagos vis tiek nesimatys, tad nėra ko nerimauti, jeigu ji nėra graži. Jeigu visai nieko neturite, iš ko galėtumėte pasigaminti vainiko karkasą – teks iš prekybos centro įsigyti pakuotę šieno, skirtą graužikams, tekainuojančią apie 1 EUR.
Antras etapas. Ant pagaminto karkaso, vyniodami su siūlu, pritvirtiname dengiamąjį sluoksnį. Šį kartą gaminome kelis vainikus: pirmąjį dengėme samanomis, antrąjį – spygliuočio kėnio šakelėmis. Samanų galima rasti daugelyje vietų, bet jų nereikėtų lupti nuo žemės paviršiaus, nes jos bus labai žemėtos, o svarbiausia – paliksite skylę miško paklotėje, o taip daryti nevalia. Geriau rinkite samanas nuo nupjautų medžių, nuo apsamanojusių stogų ar takelių. Jeigu yra galimybė – surinktas samanas kelioms dienoms ar savaitei išdėliokite kur nors lauke, kur nėra kritulių – pavėsinėje, sandėliuke, šiltnamyje ar garaže, kad jos apdžiūtų ir išsibėgiotų vabaliukai bei vorai.
Vainikus taip pat galima dekoruoti įvairių spygliuočių ar nuolat žaliuojančių krūmų šakelėmis – kėnių, pušų, tujų, kadagių, buksmedžių, gebenių bei kt. Netinka tik eglės šakelės, nuo kurių labai greitai nubyrės spygliai.
Trečiasis etapas – tai kalėdinio vainiko dekoravimas, kuris priklausys nuo jūsų norų ir galimybių. Galima dekoruoti vien tik gamtoje randamomis arba pirktinėmis medžiagomis: eglės ar pušies kankorėžiais, kerpėmis, šiuo metu ant krūmų šakelių vis dar tebekabančiomis erškėčio, gudobelės, vynvyčių ar aronijų uogomis, spalvingomis sedulų šakelėmis, džiovintais žolynais ar citrinos griežinėliais, spalvingais karoliukais ar kaspinėliais. Nebijokite išbandyti įvairius variantus ir žaisti su spalvomis bei įvairiomis medžiagomis.
Pirmiausiai prie vainiko tvirtinkite stambiausias vainiko detales, pvz., žvakes, o po to ir visas smulkesnes. Tvirtinimui galima naudoti siūlus, taip pat vielutes, lipalą arba karštus klijus. Jeigu vainiką kabinsite ant durų – prie jo pritvirtinkitę kilputę, pagamintą iš vielutės ar tvirtesnės virvelės, arba tiesiog perriškite dekoratyviu kaspinu.
Neužmirškite, kad imdami savo vainikui medžiagas iš gamtos, stenkitės jos neskriausti, nelaužkite nuo vieno medžio ar krūmo daug šakų, o vos vieną kitą; nelupkite nuo medžių kerpių, o tik nukritusias ant žemės arba nuo nupjautų kamienų, neskinkite daug uogų nuo vieno krūmo – palikite jų ir paukšteliams žiemai. Tad tegu jūsų kalėdinis vainikas būna sukurtas darnoje su gamta, tuomet ir šventės bus darnesnės.
