Krokai – vieni pirmųjų pavasario pranašų, pradžiuginantys ryškiais žiedais dar tada, kai žemė tik pradeda busti po žiemos. Šie svogūniniai augalai vertinami dėl savo nereiklumo, atsparumo ir gebėjimo natūraliai daugintis. Tinkamai pasodinti ir prižiūrimi krokai gali džiuginti žydėjimu daugelį metų.
Kas yra krokai?
Krokai (lot. Crocus) – vilkdalgiinių (Iridaceae) šeimos augalai, augantys iš gumbasvogūnių. Jie žydi ankstyvą pavasarį arba rudenį, priklausomai nuo rūšies. Dažniausiai pasitaiko violetinių, geltonų, baltų ir dryžuotų žiedų.
Kada sodinti krokus?
Pavasarį žydintys krokai
- Sodinimo laikas: rugsėjis–spalis
- Žydėjimas: kovas–balandis
Rudenį žydintys krokai
- Sodinimo laikas: liepa–rugpjūtis
- Žydėjimas: rugsėjis–spalis
Svarbu pasodinti krokus likus bent 4–6 savaitėms iki dirvos įšalimo, kad svogūnėliai spėtų įsišaknyti.
Tinkama vieta krokams auginti
Krokai mėgsta:
- saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas;
- lengvą, laidžią dirvą;
- vietas, kur neužsistovi vanduo.
Puikiai tinka alpinariumams, gėlynams, pievelėms, po lapuočiais medžiais ar krūmais – pavasarį jie gauna pakankamai šviesos, kol medžiai dar be lapų.
Kaip sodinti krokus?
Tinkamas krokų sodinimas yra pagrindas gausiam ir ilgam žydėjimui, todėl verta skirti šiam etapui šiek tiek daugiau dėmesio.
1. Paruoškite vietą ir dirvą
Prieš sodinimą pasirinkite saulėtą arba pusiau pavėsingą vietą. Dirva turėtų būti lengva, puri ir gerai praleidžianti vandenį. Jei žemė sunki ar molinga, rekomenduojama ją pagerinti įmaišant smėlio arba komposto – taip išvengsite vandens užsistovėjimo, kuris gali sukelti gumbasvogūnių puvinį.
2. Iškaskite tinkamo gylio duobutes
Kiekvienam gumbasvogūniui iškaskite 6–10 cm gylio duobutę. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio – kuo jis didesnis, tuo giliau sodinama. Per sekliai pasodinti krokai gali nukentėti nuo šalčio ar išvirsti augimo metu.
3. Taisyklingai įdėkite gumbasvogūnius
Gumbasvogūnius visada sodinkite smailiuoju galu į viršų, o plokščiąja dalimi – į apačią. Jei nesate tikri, kuri pusė viršus, gumbasvogūnį galima sodinti šonu – augalas pats ras kelią į paviršių, tačiau žydėjimas gali šiek tiek vėluoti.
4. Laikykitės tinkamų atstumų
Tarp krokų svogūnėlių palikite 5–8 cm atstumą. Tai leis augalams netrukdomai augti, o po kelerių metų – natūraliai daugintis. Per tankiai pasodinti krokai gali žydėti silpniau.
5. Užberkite žemėmis ir palaistykite
Pasodintus gumbasvogūnius užberkite puria žeme, lengvai ją suspauskite ir saikingai palaistykite. Laistymas padės dirvai priglusti prie svogūnėlio ir paskatins šaknų formavimąsi.
6. Sodinimo kompozicija – grupėmis
Krokai ypač dekoratyvūs, kai sodinami grupėmis po 10–20 svogūnėlių, o ne pavieniui. Tokios „salelės“ sukuria natūralų, pievą primenantį vaizdą ir pavasarį atrodo kur kas įspūdingiau.
Dirvožemis ir tręšimas
- Geriausia tinka lengvas, humusingas dirvožemis.
- Jei dirva sunki – verta įmaišyti smėlio ar komposto.
- Tręšti pakanka 1–2 kartus per metus:
- anksti pavasarį – kompleksinėmis svogūninėms gėlėms skirtomis trąšomis;
- po žydėjimo – fosforo ir kalio trąšomis.
Pertręšimas gali pakenkti gumbasvogūniams.
Laistymas
- Pavasarį krokams dažniausiai pakanka natūralios drėgmės.
- Laistyti reikia tik esant ilgalaikei sausrai.
- Po žydėjimo laistymas palaipsniui nutraukiamas.
Svarbu vengti per didelės drėgmės – tai viena dažniausių krokų puvinio priežasčių.
Krokų priežiūra po žydėjimo
Nors krokų žydėjimas trunka neilgai, būtent priežiūra po žydėjimo lemia, ar kitą pavasarį augalai vėl džiugins gausiais ir ryškiais žiedais. Šiuo laikotarpiu krokai kaupia maisto medžiagas ateinančiam sezonui, todėl svarbu jų neskubinti ir leisti augti natūraliu ritmu.
1. Nekirpkite lapų per anksti
Nuskinti ar nukirpti krokų lapus iš karto po žydėjimo – viena dažniausių klaidų. Žali lapai vykdo fotosintezę ir maitina gumbasvogūnį, kaupdami energiją būsimam žydėjimui. Lapus galima pašalinti tik tada, kai jie visiškai pagelsta ir nudžiūsta – dažniausiai praėjus 4–6 savaitėms po žydėjimo.
2. Žiedus galima pašalinti, bet atsargiai
Nužydėjusius žiedus galima nuskinti arba nupjauti, ypač jei norite, kad gėlynas atrodytų tvarkingai. Tačiau labai svarbu nepažeisti lapų ir augimo centro. Žiedų šalinimas padeda augalui neskirti energijos sėklų formavimui, o ją nukreipti į gumbasvogūnio stiprinimą.
3. Laistymas – tik esant poreikiui
Po žydėjimo krokams vis dar reikalinga drėgmė, tačiau saikinga. Jei pavasaris lietingas, papildomai laistyti nereikia. Esant sausam laikotarpiui, galima palaistyti retkarčiais, bet užmirkimo būtina vengti, nes drėgmės perteklius gali sukelti gumbasvogūnių puvinį.
4. Papildomas tręšimas – saikingai
Jei dirva skurdi, po žydėjimo galima panaudoti fosforo ir kalio turinčias trąšas, kurios padeda stiprinti gumbasvogūnius. Azoto turinčių trąšų reikėtų vengti – jos skatina lapų augimą, bet silpnina žydėjimą ateityje.
5. Kada ir kodėl verta persodinti krokus?
Po 3–4 metų krokai dažnai pernelyg sutankėja – ima konkuruoti dėl maisto medžiagų, todėl žydėjimas silpnėja. Tokiu atveju gumbasvogūnius rekomenduojama:
- iškasti vasaros pradžioje, kai lapai visiškai nudžiūvę;
- atskirti dukterinius gumbasvogūnius;
- laikyti sausoje, vėsioje vietoje iki rudens;
- rudenį persodinti į naują arba atnaujintą vietą.
6. Leiskite augalams „pailsėti“
Pasibaigus vegetacijos laikotarpiui, krokai pereina į ramybės fazę. Šiuo metu jų trikdyti nereikia – jokio laistymo ar papildomos priežiūros. Tai natūralus procesas, leidžiantis augalams pasiruošti kitam sezonui.
Dauginimas
Krokai dauginasi:
- dukteriniais gumbasvogūniais;
- sėklomis (rečiau, dažniau selekcijai).
Lengviausias būdas – atskirti gumbasvogūnius persodinant rudenį.
Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Krokai nežydi
- per giliai pasodinti svogūnėliai;
- per tankiai augantys;
- per daug šešėlio.
Puvinys
- per šlapia dirva;
- blogas drenažas.
Kenkėjai
- pelės ir kurmiai gali pažeisti gumbasvogūnius – verta naudoti apsauginius krepšelius.
Įdomus faktas
Iš tam tikros krokų rūšies (Crocus sativus) išgaunamas šafranas – vienas brangiausių prieskonių pasaulyje. Tačiau dekoratyviniai krokai maistui nenaudojami.
Didžiažiedžiai krokai
Didžiažiedžiai krokai – tai viena populiariausių krokų grupių, išsiskirianti ypač stambiais, ryškiais ir dekoratyviais žiedais. Jie žydi ankstyvą pavasarį ir dažnai būna pirmosios spalvos dar pilkame, po žiemos atsigaunančiame kraštovaizdyje. Didžiažiedžių krokų žiedai gali siekti net 8–10 cm skersmens, o jų spalvų paletė labai plati – nuo sodriai violetinės, mėlynos ir baltos iki geltonos ar dryžuotos. Šie krokai puikiai tinka sodinti gėlynuose, alpinariumuose, pievelėse ar didesnėmis grupėmis, nes sukuria itin ryškų vizualinį efektą. Nors atrodo įspūdingi, didžiažiedžiai krokai išlieka nereiklūs – jiems pakanka saulėtos vietos, laidžios dirvos ir minimalios priežiūros, todėl jie idealiai tinka ir pradedantiesiems sodininkams.
