Kas yra tas neapibrėžiamas dalykas, dėl kurio vieni atostogų namai tampa vieta, į kurią norisi grįžti kasmet, o kiti, nors ir gražūs bei patogūs, taip ir lieka tiesiog dar vienu pastatu? Paklausus žmonių, turinčių atostogų namus, nuomonės, kas jų akimis daro juos patrauklius, atsakymai buvo gana skirtingi, tačiau juose kartojasi kelios svarbios frazės: savi namai, bendruomenė, geri kaimynai, nuostabi aplinka ir gamtos vaizdas.
Ir, ko gero tai nėra atsitiktinumas. Atostogų namų žavesį kuria ne vien jų achitektūra ar interjeras. Kartais daug svarbiau yra pro langą matomas vaizdas, žmonės kuriuos sutinkame įšėję pro duris ir kaip jaučiamės uždarę jas.
Pirmiausiai – vieta
Atostogų namas prasideda ne nuo sienų. Jis prasideda nuo vietos. Prie ežero stovintis namas bus kitoks nei miške ar pajūryje. Kraštovaizdis diktuoja ne tik architektūrą, bet ir tai, kaip namuose gyvenama. Pavyzdžiui, kur norime sėdėti ryte, pro kurį langą norime žiūrėti vakare, kur gerti kavą, kur susitikti su draugais. Dauguma architektų pabrėžia, kad geras atostogų namas turėtų ne konkuruoti su aplinka, o padėti ją patirti, kitaip tariant, įrėminti vaizdą, įsileisti natūralią šviesą bei atverti namus į kraštovaizdį. Architektūros studija „VOID“, kalbėdama apie poilsio namų projektavimą, pabrėžia, kad pastato vieta kraštovaizdyje, vaizdo įrėminimas, šviesa, reljefas ir net žmogaus judėjimo tempas yra dalis atostogų namų patirties.
Šiuos principus galima stebėti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, YCL studijos projektuota „Villa O“ prie ežero suprojektuota taip, kad kraštovaizdis taptų ne fonu, o namo dalimi. Apvalus pastato tūris orientuotas į keturias pasaulio šalis, o skirtingos erdvės atsiveria į mišką, ežerą ir aplinkinį kraštovaizdį. Apklausos dalyviai irgi pastėbejo vietos svarbą, apibūdindami savo atostogų namų vietas. Pavyzdžiui, buvo apibūdinta pušynų apsupta vieta, netoli jūros ir pakankamai atokiai nuo Nidos miestelio centro, kad būtų galima mėgautis ramybe.
Mintis yra paprasta, jeigu už lango yra tai, dėl ko čia atvažiavote atostogauti, namo nereikia nuo to slėpti.
Vaizdas, kurio neįmanoma paslėpti
Gamta žmonių atsakymuose atsirado neatsitiktinai. Ji gali būti viena svarbiausių atostogų namų privalumų. Kasdieniuose namuose langas dažnai yra tiesiog langas, o atostogų namuose jis gali tapti svarbiausiu interjero elementu. Galbūt todėl poilsio namuose taip svarbios verandos, terasos, balkonai, dideli langai ar pereinamosios erdvės tarp vidaus ir lauko. Tai vietos, kuriose iš tikrųjų „vyksta atostogos“. Apklausti žmonės paminėjo miško plotus, kurie supa jų atostogų namus, taip leidžiant jiems mėgautis gamtos vaizdiniais pro langą.
Šiuo požiūriu atostogų namų architektūra turi šiek tiek kitokią užduotį nei įprasto būsto. Ji ne tik organizuoja gyvenimą namo viduje – ji padeda pasirinkti, ką iš aplinkos matysime ir kaip tai matysime.
Tomo Mano vasarnamis: kai namas tampa vietos dalimi
1931 metais skaitydamas pranešimą „Mein Sommerhaus“ („Mano vasarnamis“), Tomas Manas pasakojo apie Kuršių neriją, kuri jam buvo tapusi ypač artima. Mannas rašė jaučiantis jai „stiprią simpatiją“ ir apibūdino jos smėlingą, miškingą, laukinį kraštovaizdį. Jį žavėjo kopos, marios, jūra ir Nidos aplinka. Būtent šis santykis su vieta ir atvedė jį prie minties Nidoje turėti vasarnamį.
Jo namas taip pat nebuvo sumanytas kaip nuo aplinkos atsiribojusi vila. Rašytojas aprašė Nidos žvejų namus, jų mėlyną spalvą, šiaudinius ir nendrinius stogus, o savo vasarnamį siejo su vietos architektūros tradicija. Jo namai buvo pastatyti šiaurinėje Nidos dalyje, ant kopos centrinės dalies. Tai buvo vieno aukšto namas, pietiniu fasadu atgręžtu į Kuršių marias. Pastatas apkaltas vertikaliomis lentelėmis, rytiniame fasade iškelta mansarda su pusapvaliu stogu, vakariniame – su vienšlaičiu. Virš visų mansardos langų įkomponuoti dekoruoti apvadai. Stačiakampio plano pastato kompozicija artima tradiciniam žvejo namui.
Tai, ką Tomas Manas atrado beveik prieš šimtą metų, šiandien tampa šiuolaikiška idėja, kad namas yra patraklus tada, kai jis padeda suprasti ir pajusti vietą.
Atostogų namų prabanga: galimybė niekur neskubėti
Tikrasis atostogų namų patrauklumas slypi ne jų prabangoje, o gebėjime jame atsipaliduoti ir leisti laiką sava tėkme. Juk atostogos yra laikas, kai norime atsisakyti to, kas įprasta. Pusryčiai gali trukti iki pietų. Pasivaikščiojimas neturi turėti tikslo. Knygą galima skaityti visą popietę. Vakarienė gali prasidėti tik tada, kai saulė jau leidžiasi. Geras atostogų namas turėtų suteikti tam vietos.
Todėl projektuojant ar įsirengiant atostogų namus verta klausti ne tik „Kaip tai atrodys?“, bet ir „Kaip čia jausimės?“
Priklausymo jausmas
Patrauklūs atostogų namai nėra būtinai tie, kuriuose yra daugiausia kambarių, brangiausi baldai ar įspūdingiausias fasadas. Tai gali būti visai nedidelis namas, kurio didžiausias privalumas yra vaizdas pro virtuvės langą. Arba senas vasarnamis, kuriame niekas neprilygsta naujai pastatyto namo patogumams. Dar, tai gali būti ir namas, kuriame svarbiausia ne pati architektūra, o žmonės, su kuriais kiekvieną vasarą susitinkame. Galbūt todėl atostogų namų vertę geriausiai parodo ne tai, kaip jie atrodo pirmą kartą į juos įėjus, bet kaip mes jaučiamės būdami juose, sugrįžimas į tą pačią vietą, prie to paties lango, pas tuos pačius žmones, vėl pamatyti rytinį ežerą, mišką ar jūrą, pasijusti, kad būtent čia viskas yra taip, kaip turi būti. Keli žmonės minėjo savo atostogų butus prie jūros, pastatytus remiantis tradicinėmis Kuršių nerijos formomis – stačiakampiniai namai. Patys butai buvo įrengti mediniais baldais, baltom sienom ir mediniu grindiniu, leidžiant butui „įsileisti“ dienos šviesą, taip sudarant skaidrią ir šviesią atmosferą.
Taigi, atostogų namai yra visuma, apjungianti galymybę pajusti ir išgyventi gamtą, vietą, bendrystę ir jausmą, jog esi čia kur ir turi būti. Tai namai, kuriose pasijunti savu.
Nuotraukos: Einardas Eimontas ir Alma Pater
