Pajuodusios ventiliacijos grotelės dažnai atrodo kaip paprastas nešvarumas, kurį pakanka nuvalyti drėgna šluoste. Tačiau jeigu tamsios apnašos greitai sugrįžta, aplink groteles atsiranda dėmių, jaučiamas drėgmės ar pelėsio kvapas, problema gali būti ne vien dulkės. Juodavimą gali lemti kondensatas, pelėsis, riebalų bei dulkių mišinys, suodžiai ar net netinkamai veikianti ventiliacija.
Todėl verta ne tik nuvalyti pačias groteles, bet ir išsiaiškinti, kodėl jos pajuodavo. Kai kuriais atvejais tai tėra kosmetinė problema, tačiau kitais – signalas, kad patalpoje kaupiasi per daug drėgmės arba oras cirkuliuoja ne taip, kaip turėtų.
Pirmiausia – ar tai tikrai dulkės?
Ventiliacijos grotelės yra viena iš vietų, kur dulkės kaupiasi itin greitai.
Judantis oras nuolat neša smulkias daleles:
- dulkes;
- tekstilės pluoštus;
- gyvūnų plaukus;
- žiedadulkes;
- virtuvės riebalų daleles;
- suodžių ir degimo produktų likučius.
Jos nusėda ant grotelių kraštų ir ilgainiui gali suformuoti tamsų sluoksnį.
Jeigu grotelės yra virtuvėje, nešvarumai dažnai būna lipnesni, nes dulkės susimaišo su riebalų garais.
Tokiu atveju apnašos paprastai nusivalo gana lengvai ir neturi ryškaus pelėsio kvapo.
Kada juodos dėmės gali būti pelėsis?
Jeigu paviršius ne tiesiog pilkas nuo dulkių, o ant jo matyti:
- juodi taškeliai;
- netaisyklingos tamsios dėmės;
- žalsvos ar pilkšvos apnašos;
- tarsi aksominis arba pūkuotas sluoksnis,
verta įtarti pelėsį.
Ypač jeigu kartu jaučiamas būdingas drėgmės ar rūsio kvapas.
Pelėsis dažniausiai atsiranda ten, kur yra ne tik organinių dalelių, bet ir pakankamai drėgmės.
Todėl ventiliacijos grotelės gali pajuoduoti ne todėl, kad „nešvarus oras“, o todėl, kad ant jų arba šalia jų nuolat kaupiasi kondensatas.
Kondensatas – viena dažniausių priežasčių
Šiltas ir drėgnas patalpos oras, susidūręs su šaltesniu paviršiumi, gali kondensuotis.
Tai ypač aktualu:
- vonios kambaryje;
- virtuvėje;
- skalbykloje;
- prastai vėdinamose patalpose;
- šaltuoju metų laiku.
Jeigu ventiliacijos kanalas ar grotelės yra šaltesni nei patalpos oras, ant jų gali susidaryti smulkūs vandens lašeliai.
Drėgmė susimaišo su dulkėmis, todėl aplink groteles atsiranda tamsus, lipnus sluoksnis.
Jeigu paviršius nuolat drėgnas, ilgainiui gali atsirasti ir pelėsis.
Vonios kambaryje rizika didesnė
Vonios kambarys yra viena dažniausių vietų, kur ventiliacijos grotelės pradeda juoduoti.
Po dušo ore susidaro labai daug vandens garų.
Jeigu ventiliacija jų nepašalina pakankamai greitai, drėgmė nusėda ant:
- plytelių;
- lubų;
- langų;
- silikoninių siūlių;
- ventiliacijos grotelių.
Jeigu po dušo veidrodis ilgai lieka aprasojęs, o ant sienų matyti kondensato lašai, tai gali rodyti, kad drėgmė iš patalpos pasišalina per lėtai.
Tokiu atveju vien grotelių nuvalymas problemos neišspręs.
Paprastas testas – popieriaus lapas
Vienas paprasčiausių būdų patikrinti, ar ventiliacija bent jau traukia orą – prie grotelių pridėti lengvą popieriaus lapą.
Jeigu ventiliacija veikia, lapas turėtų būti pritraukiamas prie grotelių.
Jeigu jis:
- visai nejuda;
- vos laikosi;
- nukrenta;
- oras pučiamas atgal į patalpą,
ventiliacijos trauka gali būti nepakankama.
Tačiau šis testas nėra profesionalus sistemos patikrinimas – jis tik padeda pastebėti akivaizdžią problemą.
Kodėl ventiliacija gali pradėti veikti prasčiau?
Priežasčių gali būti daug.
Viena paprasčiausių – pačios grotelės tiesiog užsikimšo dulkėmis.
Tačiau problema gali būti ir giliau:
- kanale susikaupė nešvarumų;
- ventiliacijos sistema netinkamai subalansuota;
- uždarytos oro patekimo angos;
- per sandarūs langai;
- ventiliatorius veikia per silpnai;
- ortakiai užsikimšę arba pažeisti.
Jeigu patalpoje nėra iš kur patekti šviežiam orui, net ir tvarkingas ventiliacijos kanalas gali veikti prasčiau.
Todėl kartais problema slypi ne ištraukime, o oro patekime.
Sandarūs langai gali pakeisti oro cirkuliaciją
Senesniuose namuose nemažai oro natūraliai patekdavo per langų ir durų nesandarumus.
Sumontavus labai sandarius langus, ši natūrali oro kaita sumažėja.
Jeigu nėra įrengtų orlaidžių ar kito kontroliuojamo oro tiekimo, ventiliacijos sistema gali pradėti veikti prasčiau.
Tai gali pasireikšti:
- langų rasojimu;
- padidėjusia drėgme;
- pelėsiu kampuose;
- ilgai užsilaikančiais kvapais;
- prasta ventiliacijos trauka.
Todėl pajuodusios grotelės kartais yra tik vienas iš kelių ženklų.
Virtuvėje tamsios grotelės gali būti visai kita problema
Virtuvėje juodos arba tamsiai pilkos apnašos nebūtinai reiškia pelėsį.
Verdant ir kepant į orą patenka riebalų dalelių.
Jos nusėda ant paviršių ir sukuria lipnų sluoksnį, prie kurio lengvai prilimpa dulkės.
Todėl ventiliacijos grotelės virtuvėje gali tapti beveik juodos net tada, kai drėgmės problema nėra didelė.
Tokios apnašos dažniausiai būna:
- riebios;
- lipnios;
- tolygiai pasiskirsčiusios;
- lengviau pašalinamos riebalus tirpdančiu valikliu.
Juodos dulkės gali būti ir nuo žvakių
Jeigu namuose dažnai deginamos žvakės, ypač ilgesnį laiką, ore gali atsirasti smulkių suodžių dalelių.
Jos gali nusėsti:
- ant lubų;
- aplink ventiliacijos angas;
- virš radiatorių;
- šalia žvakių deginimo vietų.
Ilgainiui gali susidaryti pilkai juodos dėmės.
Panašų efektą gali sukelti ir kiti degimo šaltiniai.
Todėl jeigu juoduoja ne tik grotelės, bet ir sienos ar lubos, verta atkreipti dėmesį į tai, kas namuose deginama.
Kada reikėtų atkreipti dėmesį į šildymo įrenginius?
Jeigu namuose naudojamas židinys, krosnelė ar kitas kurą deginantis įrenginys ir kartu pastebite neįprastus suodžius, kvapus ar dūmus, situacijos nereikėtų vertinti tik kaip valymo problemos.
Tokiu atveju svarbu patikrinti:
- ar dūmai tinkamai pašalinami;
- ar kaminas švarus;
- ar ventiliacija nėra sutrikusi;
- ar degimo įrenginys veikia tinkamai.
Jeigu atsiranda neįprastas dūmų kvapas arba suodžiai kaupiasi labai greitai, verta kreiptis į specialistą.
Ar galima groteles tiesiog nuimti ir išplauti?
Dažniausiai – taip, jeigu jų konstrukcija tam pritaikyta.
Plastikines ventiliacijos groteles paprastai galima:
- atsargiai nuimti;
- pamirkyti šiltame vandenyje;
- nuplauti švelniu plovikliu;
- nušveisti minkštu šepetėliu;
- gerai nusausinti;
- tik tada sumontuoti atgal.
Tačiau prieš nuimdami verta įsitikinti, kad grotelės nėra ventiliatoriaus ar sudėtingesnės sistemos dalis.
Elektrinių ventiliatorių negalima tiesiog plauti vandeniu.
Jei įtariate pelėsį, nešveiskite jo sausai
Sausai šveičiant galimas pelėsio apnašas, dalis dalelių gali pasklisti ore.
Todėl paviršių geriau valyti drėgnu būdu.
Nedidelį paviršinį pelėsio plotą galima valyti tam skirtomis priemonėmis, laikantis jų gamintojo instrukcijų ir gerai vėdinant patalpą.
Tačiau jeigu pelėsis:
- užima didesnį plotą;
- nuolat sugrįžta;
- matomas ventiliacijos kanalo viduje;
- išplitęs aplink lubas ar sienas,
vien buitinis valymas gali būti nepakankamas.
Tokiu atveju svarbiausia pašalinti drėgmės priežastį.
Didžiausia klaida – tik nuvalyti juodą dėmę
Jeigu kas kelias savaites nuvalote ventiliacijos groteles, o jos vėl pajuoduoja, verta ieškoti priežasties.
Svarbu atsakyti į kelis klausimus:
Ar patalpoje labai drėgna?
Ar po dušo ar maisto gaminimo drėgmė ilgai neišsisklaido?
Ar ventiliacija traukia orą?
Ar aplink groteles jaučiamas pelėsio kvapas?
Ar ant langų kaupiasi kondensatas?
Ar juodos apnašos atsiranda ir kitose vietose?
Šie požymiai padeda suprasti, ar problema yra vien kosmetinė.
Drėgmę verta pamatuoti
Kartais patalpa atrodo normali, tačiau santykinė oro drėgmė joje nuolat per didelė.
Tam praverčia paprastas higrometras.
Daugelyje gyvenamųjų patalpų komfortiška santykinė drėgmė dažniausiai laikoma maždaug 40–60 proc. ribose.
Jeigu ji ilgą laiką laikosi aukšta, o ypač jeigu nuolat susidaro kondensatas, gali didėti pelėsio atsiradimo rizika.
Vienkartinis aukštas rodmuo po dušo nėra tas pats, kas nuolat drėgna patalpa.
Svarbu stebėti, ar po kurio laiko drėgmė grįžta į įprastą lygį.
Kaip sumažinti drėgmę vonios kambaryje?
Po dušo verta:
- palikti veikti ventiliatorių;
- praverti duris, jei tai netrukdo ventiliacijos veikimui;
- nuvalyti didžiausią vandens kiekį nuo dušo sienelių;
- nepalikti šlapių rankšluosčių sugrūstų vienoje vietoje;
- patikrinti, ar ventiliacijos anga nėra užsikimšusi.
Jeigu vonioje yra mechaninis ventiliatorius, jį verta palikti veikti dar kurį laiką po maudynių.
Kartais problema slypi pačiame ortakyje
Jeigu nuėmus groteles matyti labai daug juodų nuosėdų giliau kanale, jų nereikėtų bandyti pašalinti atsitiktiniais įrankiais ar giliai kišant dulkių siurblio žarną.
Ventiliacijos kanalų konstrukcija gali būti sudėtinga.
Daugiabučiuose jie dažnai yra bendros sistemos dalis, todėl savavališkai juos modifikuoti ar uždengti nėra gera idėja.
Jeigu kyla abejonių dėl sistemos būklės, geriau kreiptis į pastato administratorių arba ventiliacijos specialistą.
Kodėl nereikėtų užklijuoti ventiliacijos angos?
Kartais gyventojai ventiliacijos angą uždengia, nes iš jos:
- sklinda šaltis;
- girdisi kaimynų garsai;
- jaučiami kvapai;
- atrodo, kad per ją patenka dulkės.
Tačiau visiškai užblokavus ventiliaciją gali dar labiau pablogėti oro kaita ir padidėti drėgmės problema.
Jeigu iš ventiliacijos angos oras juda netinkama kryptimi ar sklinda kvapai, geriau nustatyti priežastį, o ne tiesiog ją uždengti.
Kada jau verta kreiptis į specialistą?
Specialisto patikrinimas gali būti naudingas, jei:
- grotelės greitai pajuoduoja po valymo;
- aplink jas nuolat atsiranda pelėsio;
- ventiliacijos trauka labai silpna;
- oras juda į patalpą, o ne iš jos;
- vonioje ar virtuvėje ilgai laikosi drėgmė;
- ventiliacijos kanalo viduje matyti gausių nuosėdų;
- juntamas nuolatinis nemalonus kvapas;
- ant sienų ar lubų atsiranda drėgmės dėmių.
Tokiu atveju vien naujos grotelės problemos neišspręs.
Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti
Jeigu ventiliacijos grotelės pajuodavo vieną kartą po ilgesnio nevalymo, greičiausiai jose tiesiog susikaupė dulkės ir kitos ore esančios dalelės.
Tačiau jeigu juodos dėmės greitai grįžta, paviršius nuolat drėgnas, atsiranda pelėsio kvapas arba ventiliacija beveik netraukia, verta žiūrėti giliau.
Priežastis gali būti kondensatas, per didelė drėgmė, netinkama oro cirkuliacija ar pelėsio augimui palankios sąlygos.
Todėl geriausias sprendimas – ne tik nuvalyti groteles, bet ir pašalinti tai, dėl ko jos nuolat pajuoduoja.
