Projektuodama kraštovaizdį standartiniame 8 arų sklype, kurio pusę užima namas, o perimetrą juosia aukšta tujų tvora, dizainerė Vilma Vebeliūnienė sukūrė tekančio žalio, želdynais dekoruoto vejos upeliuko įvaizdį, kuris paįvairino siauro ir ilgo vidinio kiemo formas, suteikė dinamikos ir vizualiai praplėtė erdvę.
Projekto autorė – kraštovaizdžio dizainerė Vilma Vebeliūnienė („Saulainė“).
Kraštovaizdžio dizainerė pataria
„Renkantis augalus, reikėtų atkreipti dėmesį į visumą – namo, tvoros, trinkelių, kaimyninių namų spalvas ir aukščius, tolumoje matomas perspektyvas. Taip pat būtina atsižvelgti į problemines sklypo vietas – vėjuotumą, šešėlius, privatumą ir pan. Svarbu pasidomėti, kokio aukščio augalai, kiek plečiasi, kaip dera su kitais, koks žydėjimo laikas ir ištvermingumas. Sodindami augalus įvertinkite ir tai, kad jie gali šnarėti, kvepėti, pritraukti vabzdžius“, – pataria projekto autorė.
Kone taisyklingos kvadrato formos sklypas suskirstytas į dvi dalis – kone pusę jo užima namas, fasadinėje pusėje įrengta didelė trinkelėmis grįsta aikštelė, tad vidiniam kiemui liko siaura ir ilga juosta. Erdvę dar labiau mažino aukštų tujų, kuriomis apsodintas visas sklypo perimetras, siena, o prie jos glaudėsi keletas vaismedžių tuščioje vejoje. Šeimininkai, nutarę pakeisti tokį nuobodų vaizdą, kraštovaizdžio dizainerei Vilmai Vebeliūnienei suformulavo aiškią užduotį – sukurti sodą su žydinčiais gėlynais, kurių spalvų kaita būtų matoma viso sezono metu, o priežiūra nevargintų. Taip pat sklype turėjo atsirasti vietos vienai kitai lysvei daržovėms ir prieskoniniams augalams, poilsio zonoms, o svarbiausia – kad būtų jauku. Projekto autorė Vilma Vebeliūnienė darbus pradėjo nuo erdvės zonavimo. Derinant šeimininkų norus ir esamą plotą, buvo pasirinktas lenktos, tarsi tekančios per sklypą formos motyvas, jungiantis visą sodą – taip pavyko suteikti erdvei struktūrą, surasti vietos skirtingoms zonos ir vizualiai padidinti erdvę. „Sode atsirado poilsio, daržo bei ugnies zonos. Susijungiančios, lanksčios augalų linijos, banguojančios per visą sklypą, siaurėjanti bei platėjanti vejos juosta ir lenktų formų takeliai vizualiai tarsi praplatino erdves, o mažas ir neįdomus kiemas tapo jaukus“, – rezultatu džiaugiasi projekto autorė.
„Augalai buvo sodinami grupėmis – kuriami želdynai, kurie įrėmina suformuotas erdves. Tuomet jos atrodo jaukesnės, o gėlynų priežiūra lengvesnė“, – sako projekto autorė. Ji rinkosi nelepius, ištvermingus augalus, kurie nereikalauja daug priežiūros, tačiau tinkamai grupuojami sukuria įspūdingą rezultatą.
Želdiniai atskirti pilies grindinio trinkelių juosta, kuri ateityje apaugs ir liks tvarkingas, mažai matomas kontūras, kuriuo vejapjovės ratukas gali pravažiuoti, neužkabindamas augalų ir mulčo.
Norėdama paryškinti skirtingas zonas, dizainerė pakeltų lysvių daržą nuo laisvalaikio erdvės atskyrė medine sodo arka – ilgainiui ji apaugs vešliais vijokliniais augalais.
„Buvo nuspręsta pertvarkyti laisvąjį kiemo plotą taip, kad jis taptų tarsi uždara žaliuojančia oaze su besikeičiančiu ir nenutrūkstamu žiedų bangavimu, pušų kvapu bei reikalingomis atskiromis zonomis. Pakeitimai vyko minimaliai zonuojant, suteikiant sklypui struktūrą bei pasikviečiant į kiemą daugiau augalų“, – pasakoja projekto autorė. Tiesiai priešais namo terasą, geriausiai iš namo matomoje vietoje dizainerė suformavo vadinamąją ugnies zoną – įrengė aikštelę su moderniu ugniakuru bei poilsio krėslais. Jaukią aplinką pavyko sukurti augalų želdynais. Pirmiausia buvo renkami karkasiniai augalai: įvairios kalninės pušys, gulstieji kadagiai, suktaspyglės pušys, paprastieji buksmedžiai, šie augalai gražūs lieka ir žiemą. Prie jų derinami daugiamečiai – dizainerė pritaikė šluotelines hortenzijas, sibirinius vilkdalgius, bergenijas, miniatiūrines bei vidutines melsves, didžiąsias astrancijas, įvairias lelijas, hibridines ežiuoles, mėlitus, miskantus, dantytąsias gaures, rudeninius astrus, o pavėsingose vietose sodino paparčius, bruneras, heucheras, šliaužiančiąsias vaizginas bei eraičinus.
Nusižiūrėk idėją
Priešais terasą įrengtoje poilsio zonoje įkomponuotas didžiulis apskritas sendinto metalo ugniakuras, suteikiantis šiai erdvei ypatingo jaukumo nutaiką, o privatumo įspūdį padeda kurti vešlios augalų kompozicijos.
Daugiausia laiko šiame kieme atima pavasarinis pušų genėjimas, buksmedžių karpymas ir vejos darbai (ajeravimas, tręšimas, plačialapių kontrolė ir pjovimas). „Kai augalai suauga į vieną bendrą želdyną, pagrindiniai darbai būna pavasarį ir rudenį – ką nukirpti, kieno lapus surinkti ir panašiai“, – vardija Vilma.
Kuriant sklypo kraštovaizdį buvo svarbu, kad augalai čia džiugintų spalvomis visą sezoną – nuo pavasario iki rudens, tai buvo vienas iš pagrindinių augalų parinkimo kriterijų. „Augalų kompozicijos buvo derinamos atsižvelgiant į jų žydėjimo laiką, spalvas, lapų struktūras, – pasakoja Vilma. – Ryškesnių spalvų augalai (tulpės, lelijos, ežiuolės, rožės) panaudoti kaip akcentai, pražystantys skirtingu laiku ir įkomponuoti tarp visžalių, varpinių ir pastelinių atspalvių augalų. Visos kitos spalvos raminančios, kuriančios jaukią aplinką.“ Kad vaizdas nuteiktų raminamai, želdynuose dominuoja švelnūs, ramūs, derantys tarpusavyje atspalviai – dizainerė parinko įvairių tonų žalius, gelsvus, melsvus ir rožinius atspalvius (pušys, buksmedžiai, miskantai, melvenės, ašuotės, mėlitai, paparčiai, melsvės, šalavijai, levandos, katilėliai, šliaužianti guboja ir t. t.).
Dekoro idėja
Iš dekoratyvinių skalūninių plokščių suformuoti takeliai – tarsi akmeninės brastos, vedančios per žaliuojantį vejos „upeliuką“.
„Visi augalai šiame sode mulčiuoti. Didžiąją dalį sudaro grikių mulčas, kurio privalumai labai dideli – atrodo dekoratyviai, nepūva, nerūgština dirvožemio, lapų nuokritos lengvai nusigrėbsto su virbiniu grėbliuku, po apačia nereikia kloti agrodangos. Žinoma, vėjuotam sklypui šis variantas netiktų“, – sako Vilma.
Pakeltos lysvės suprojektuotos mažiausiai matomoje sklypo dalyje – rytinėje pusėje, bet patekus čia juntamas atskiros erdvės įspūdis su vieta pasisėdėjimui ir pamiškės nuotaika.
Visą sklypo aplinką išvysite čia:
