Kaip sodinti vaismedžius, reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Apie tai, kaip išsirinkti sveiką sodinuką, kaip paruošti duobę ir kokiame gylyje reikia sodinti, kalbėjausi „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“ su agronomu, sodininku, kraštovaizdžio projektų vadovu Tautvydu Gursku.
Visą laidą galite išklausyti paspaudę čia (pirmoji laidos rubrika apie smidrus, antroji – apie vaismedžių sodinimą):
O dabar apie viską iš eilės:
KAS YRA POSKIEPIS, O KAS ĮSKIEPIS
Tautvydas Gurskas teigia, kad renkantis obels sodinuką reikia atkreipti dėmesį į poskiepį, t.y. į ką įskiepytas augalas. Tai yra šaknys, augalo pagrindas. Poskiepis lemia vaismedžio augumą, derėjimo amžių. Poskiepis reiškia pačio vaismedžio kaip medžio augimą, bet neturi įtakos vaisiams.
O štai veislę lemia ne poskiepis, o įskiepis – ta dalis, kuri yra virš skiepo.
Daugiau apie poskiepius galite sužinoti iš poskiepių lentelės:
Joje parodyta, kokio augumo vaismedis bus lyginant su sėkliniu poskiepiu. Visame pasaulyje sutarta, kad visi poskiepiai yra prilyginti antaninės obels augumui.
Taigi poskiepių lentelėje nurodyti skaičiai ir reiškia, kelintas tai poskiepis ir kokio aukščio vaismedis augs, ar jam reikės kuolo. Kur šalia medelių pavaizduotas kuolas – tai reiškia, kad jis reikalingas visam vaismedžio gyvenimui.
KODĖL ŽEMAŪGĖS OBELYS TOKIOS TRUMPAAMŽĖS
Kad geriau suprastume sistemą, Tautvydas pasakoja, kad žemaūgės obelys išvestos siekiant vystyti komercinius sodus. Tokiuose žemaūgiuose soduose lengva obelis purkšti, imti derlių. Jos sodinamos kas 60-80 cm, įrengtos laistymo sistemos, vaismedžiai nepramečiuoja, o kas 7 metus tokios obelys keičiamos, taigi viskas vyksta labai greitai.
Tokie vaismedžiai neturi liemeninių šaknų, kurios paprastai ir laiko vaismedį, tačiau augalai puikiai maitinasi paviršinėmis šaknimis. Būtent todėl šiems vaismedžiams reikalingi prilaikantys kuolai.
KAIP POSKIEPIO TIPAS SUSIJĘS SU MEDŽIO VIETA SKLYPE
Informaciją apie poskiepį turite rasti ant perkamo augalo etiketės, tačiau jeigu jos ten nėra, būtinai paklauskite pardavėjo, į kokį poskiepį skiepyta. Tik turėdami šią informaciją savo augalui galėsite parinkti tinkamą vietą sode.
Jeigu poskiepis aukštas, tuomet medis augs didelis ir jį reikėtų sodinti toliau nuo pastato. Tokio sodinuko šaknys keliaus giliau ir pasieks gruntinius vandenis.
Jeigu gruntiniai vandenys aukščiau, tuomet geriau rinktis žemaūgę obelį.
Jei turite tik terasą, galite rinktis obelis, auginamas vazonuose.
Na o jeigu reikalingas šešėlis, tuomet reikėtų rinktis vegetatyvinį aukštaūgį poskiepį. Tokie medžiai auga iki 5 metrų ir jiems nereikia kuolo. Toks medis gražus, išliekantis ilgesniam laikui, po tokiu galima patogiai šienauti su žoliapjove ar traktoriuku.
SVEIKO SODINUKO POŽYMIAI
1. Vaismedžio šaknys
Rinkdamiesi sodinuką, pasižiūrėkite į šaknis. Kai kurie pardavėjai pavasarį prekiauja iš grunto kastais vaismedžiais. Tada būtina įvertinti, ar šaknys yra gyvybingos. Geras indikatorius – baltos šaknelės, jų turi būti daug. Jeigu matysite dvi, tris ar keturias stambias šaknis, bet baltų smulkių šaknelių nėra – toks vaismedis sunkiau prigis.
Jeigu vaismedis buvo auginamas vazone, jo prigijimo tikimybė gerokai didesnė.
2. Skiepijimo vieta
3-4 cm virš augalo šaknų yra skiepijimo vieta. Poskiepis su įskiepiu turi būti gerai suaugę. Negali būti jokių grybinių ligų požymių, pagraužimų, mechaninių pažeidimų, kurie galėjo įvykti ravint ar pjaunant žolę aplinkui. Ši augalo vieta turi būti visiškai sveika.
Nuo skiepo vietos priklauso, kaip augalas iš šaknų praleis maisto medžiagas į viršutinę medžio dalį.
3. Tiesus kamienas
Augalo kamienas turi būti be ligų, pažeidimų, tiesus ir be išsiraitymų.
Pirmosios šakelės turėtų augti 60 cm aukštyje, tokiame aukštyje jas reikėtų išlaikyti keletą metų. Tik vėliau reiktų jas pašalinti ir vainiką formuoti 80 ar 100 cm aukštyje, kad būtų lengva praeiti su žoliapjove po apatinėmis šakomis.
Geriau vainiką formuoti šiek tiek aukščiau, negu kas kartą pjaunant veją pažeisti šias šakas.
KAIP SODINTI VAISMEDŽIUS: KAULAVAISIUS IR SĖKLAVAISIUS
Skirtingų rūšių vaismedžiai mėgsta skirtingas augimvietes. Nuo to, ar parinksite teisingą vietą ir teisingai pasodinsite vaismedį, priklausys ir gaunamas derlius.
KAULAVAISIŲ SODINIMAS
Kaulavaisiai – tai vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai. T.Gurskas pataria kaulavaisiams parinkti šiltesnę ir aukštesnę vietą, kur gruntiniai vandenys būtų žemiau. Jeigu įmanoma, sodinti užuovėjoje.
Sodinimo pavyzdys straipsnyje: „Kaip sodinti koloninių obelų gyvatvorę“
Sodinant kaulavaisius, į jiems iškastą duobės dugną patartina dėti molio arba sunkesnio grunto. Kaulavaisių kauliuko suformavimui reikalingas kalis ir kalcis. Jeigu šių medžiagų kiekis neužtikrinamas, tuomet vaismedis po žydėjimo numeta žiedą ir neformuoja kauliuko.
Atstatyti trūkstamų medžiagų kiekį įmanoma: reikia vaismedžius kalkinti, į dirvą pilti dolomitmilčių. Tą daryti iš eilės 3-4 metus kiekvienais metais, o vėliau kas antrus metus. Tokiu būdu išbarstoma apie 10 kg dolomitmilčių.
Kaulavaisiai sodinami taip, kad skiepo vieta būtų per du pirštus po žeme, t.y. užkastas.
SĖKLAVAISIŲ SODINIMAS
Sėklavaisiai – tai obelys ir kriaušės. Pagrindinė klaida sodinant sėklavaisius – jų sodinimo gylis. Poskiepio vieta turi būti virš žemės per kelis centimetrus.
Jeigu pasodinama per giliai, medis gali išleisti naujus ūglius. Iš jų tikrai neišaugs toks vaismedis, kokį pirkote. Tai bus paprastas nesuvaldomas, išsikerojęs medis.
Sodinimo pavyzdį skaitykite straipsnyje: „Vaismedžiai internetu: kaip užsakiau ir kaip pasodinau“
KAIP SODINTI VAISMEDŽIUS TEISINGAI
Vaismedžių sodinimas vyksta taip:
- Iškasti duobę vaismedžiui;
- Pagal rekomendacijas pagerinti žemę;
- Duobėje suformuoti kalvelę;
- Suspausti žemes;
- Į duobę dėti sodinuką. Šaknys sudedamos taip, kad kalvelė būtų apkabinama;
- Užkasti;
- Gausiai palaistyti.
Labai svarbu išlaikyti reikiamą sodinimo lygį, prilieti daug vandens, kad vanduo išstumtų visus oro tarpus. O grunto suspaudimas reikalingas tam, kad vėliau sodinukas nesusmegtų. Jeigu sodinukas įsmegs, jo skiepijimo vieta gali atsirasti netinkamame aukštyje.
PO PASODINIMO
Ką tik pasodintam jaunam medeliui reikia naudoti kuolą pririšimui. Jį įsmeigite ties pirma ar antra valanda – taip ne tik padėsite šaknims išlaikyti medelį, bet ir nereikės balinti pavasarį, nes kuolo šešėlis kris ant kamieno karščiausiomis valandomis ir apsaugos žievę nuo trūkinėjimo.
Jeigu sodinate vienmetį medelį, kuris atrodo kaip paprasta rykštelė, galite paskatinti šakojimąsi ir horizontalių šakų formavimąsi. Nukirpkite viršūnę ties metru, tada vaismedis išleis šakas į šonus.
Jei įsigyjate didesnį medelį, toks paprastai jau būna suformuotas. Jeigu šakotumas tinka, šakos yra išsidėsčiusios į skirtingas puses, viena priešais kitą, pasodinus nieko daryti daugiau nereikia.
Straipsnis parengtas pagal „Žinių radijo“ laidą „Augalų entuziastai“, kur Lina Liubertaitė kalbino Tautvydą Gurską. Visas „Augalų entuziastų“ laidas galite pasiklausyti čia.
Šaltinis: https://geltonaskarutis.lt/
