Šaltuoju sezonu vis dažniau sugrįžta vasaros prisiminimai. Ryškiausi, atminty įstrigę prašyte prašosi, kad jais pasidalintume. Kaip ir kasmet, žurnalo kūrybinė komanda pristato tai, kas pasirodė įdomu svečiose šalyse. Šį kartą siūlome pasižvalgyti po anglišką sodą – jaukų, nepretenzingą, skirtą saugoti ir puoselėti kiekvienam gamtos kūriniui, o brandą vertinti kaip privalumą.
Kai šeimininkai įsigijo maždaug 8 arų pailgos formos (55 m ilgio ir 15 m pločio) sklypą, jo ribos jau buvo apželdintos brandžiais visžaliais medžiais ir krūmais, todėl naujakurius sužavėjo saugiai nuo pašalinių žvilgsnių paslėptas sodas. Jame palei visas sklypo ribas auga gražūs dekoratyviniai visžaliai krūmai (gerokai šiltesnis ir švelnesnis Anglijos klimatas sodininkams suteikia tiek daug galimybių, apie kurias mes galime tik pasvajoti…) ir retesnių rūšių spygliuočiai. Jie suteikia sodui struktūros net ir žiemą, kai gėlynai nunyksta. Dar vienas vešlios augmenijos privalumas – jie tapo saugiu prieglobsčiu daugybei paukščių. Tiesa, išsikerojusius krūmus tenka kruopščiai genėti ir formuoti, kad nestelbtų vienas kito grožio.
Kad pailga erdvė būtų akiai mielesnė, į vakarų pusę nukreiptas sklypas vizualiai padalintas į dvi dalis. Toje sodo pusėje, kurioje visą dieną šviečia saulė, įrengta vieta jaukiai pasisėdėti – pastatyta nedidelė medinė pavėsinė. Ši vieta pavėsinei pasirinkta ir todėl, kad toje sodo pusėje jau buvo nutiestas žvyru grįstas takas.
Sodo centre buvęs tvenkinys užpiltas žvyru, ant viršaus paklotas derlingo substrato sluoksnis ir pasėta veja, kurią įrėmina banguotos želdynų linijos. Gražiausias vaizdas į sodą atsiveria iš augalų supamos pavėsinės, gerai matyti veją į dvi dalis suskaidantis gėlynėlis, čia pasodinta šeimininkų mėgstamų budlėjų ir kitų daugiamečių augalų.
Kaip ir kiti mažieji sodo statiniai, jauki ir estetiška pavėsinė įrengta prisitaikant prie gamtos ir laikantis kaimiško stiliaus principų. Kad natūralumo įspūdis būtų stipresnis, mediena palikta nedažyta ir grubiai apdorota, be to, stengtasi, kad medžių ar krūmų lapija neužgožtų gražios pavėsinės konstrukcijos, išraiškingos lentų faktūros.
Sodo šeimininkai įsitikinę, kad nereikėtų skubėti rauti gražiausius savo metus jau nugyvenusių krūmų. Daug smagiau augalus kruopščiai genint atnaujinti ir suteikti jiems dar vieną galimybę. Žydinčios senų krūmų šakos viršuje šiek tiek formuojamos, o apatinės, ne tokios dekoratyvios, bet dar tvirtos, naudojamos paukščių lesyklėlėms ar krepšiams pakabinti. Dideli krūmai patrauklūs ir todėl, kad po jais atsiranda vietos pasodinti pavasarinėms svogūninėms gėlėms ar pavėsį mėgstantiems kiliminiams augalams.
Kitoje pailgo sklypo pusėje driekiasi paaukštintos lysvės, skirtos daržovėms ir vaiskrūmiams, – joms čia niekas neužstoja saulės, todėl galima sulaukti ankstyvo derliaus. Didžiausia lysvė apsodinta avietėmis, juodaisiais serbentais ir braškėmis, kita skirta daugiametėms daržovėms – smidrams, artišokams. Likusiose laikantis sėjomainos principų sodinami vienmečiai augalai – cukinijos, agurkai, pupelės, pomidorai, žalieji žirneliai. Įrengiant paaukštintas lysves ant vejos sukloti keli sluoksniai plono kartono, kad būtų užkirstas kelias jose želti piktžolėms, o ant viršaus užpilta dirvožemio ir universalaus komposto. Penkių lysvių išdėstymas buvo keičiamas keletą kartų, kol pavyko gražiai jas sukomponuoti: lysvės estetiškai atrodo ne tik iš įvairių sodo kampų, bet džiugina akį ir žvelgiant pro namo antrojo aukšto langus.
Sodo gale yra nemažas ūkinis pastatas ir medinis šiltnamis. Sutvarkius piktžolėmis apžėlusį jo vidų paaiškėjo, kad statinio nebūtina griauti – jį dar galima naudoti sodininkavimo reikmėms ar auginti pavasarinius daigus. Ekologiška gyvensena ir augalų klestėjimu besirūpinantys šeimininkai už šiltnamio paslėpė kompostavimo dėžes – jo negadina sodo vaizdo ir padeda rūpintis augalų gerove.
Daugelis sodo augalų skirti ne vien grožėtis. Kai kurie jų valgomi – ne tik uogos, bet ir žiedai ar lapai. Kiti be proto kvapnūs ir į sodą vilioja vabzdžius (bent jau Anglijoje ši savybė laikoma didžiuliu privalumu). Sodo šeimininkei rūpi ir galimybė išsaugoti senąsias veisles.
Vienmečiai ar daugiamečiai augalai, patys pasisėję sode, taip pat sulaukia dėmesio – jiems paliekama teisė augti po medžiais ar krūmais ir net daržo lysvėse – juk tai suteikia kraštovaizdžiui natūralumo, spalvų ir spontaniškumo.
Sklypo pakraščiai apsodinti krūmais, yra keletas vaismedžių. Šeimininkams net negaila, kad paukščiai pirmieji suskumba pasimėgauti senos vyšnios sunokintomis uogomis. Sode auga obelis, už šiltnamio pasodinta slyva, ir pavasarį nereikia sukti galvos, sodinti anksti pražystančių vienmečių gėlių – gražiausi žiedais apsipylę seni medžiai.
Piktžolės gali sukelti daug rūpesčių – jos taip greit auga, tačiau sodo šeimininkai mano, kad galima būti greitesniems. Tereikia išmokti atpažinti piktžolių daigus: sklype nuolat kelia galvas asiūkliai ir dirviniai vijokliai, kurių galbūt niekada nepavyks atsikratyti, tačiau išrauti juos reikia kuo greičiau, kol neišsikerojo. Padeda ir tai, kad želdynai apsodinti tankų kilimą formuojančiais augalais – snapučiais ar vaisginomis, šie konkuruoja su piktžolėmis dėl vietos, o gerai prižiūrimi galų gale laimi.
Nors itin puošnių gėlių sode nėra, stambūs žiedai – budlėjų, dekoratyvinių česnakų, hortenzijų ar kitų krūmų – kompozicijoms suteikia išraiškingumo ir spalvingumo.
Budlėjos greitai auga, aukšti jų kerai ir masyvūs žiedai suteikia erdvei struktūros. Jos neįkainojamos dėl ilgo žydėjimo, saldaus medaus kvapo. Tačiau paliktos be priežiūros gali skursti, todėl reikia reguliariai nuskabyti nužydėjusius žiedynus ir pašalinti nuvytusius lapus.
Šeimininkų aistra – budlėjos, gėlynuose pasodinta dešimtys įvairių veislių krūmų, visą vasarą suteikiančių sodui spalvų. Budlėjų viršūnės pasipuošia ilgais, kvapniais žiedynais, kuriuos labai mėgsta drugeliai – ne veltui ši gėlė vadinama drugelių medžių. Kai kurios žydi skaisčiai rožiniais ar violetiniais žiedais, kitų spalva keičiasi iš rausvos į oranžinę, yra sode ir baltų budlėjų. Kad aukštų ir vešlių augalų siluetai būtų gražūs, kad jie pernelyg neišsikerotų, apatinės šakos reguliariai genimos, suteikiant joms akiai mielas formas, o po kerais galima pasodinti žemaūgių daugiamečių gėlių. Ilgai ir spalvingai sode žydi snapučiai. Kiti daugiamečiai augalai taip pat neįnoringi – čia auga karpažolės, bergenijos, plautės, čėrai, tobulai derantys natūralistinio stiliaus gėlynuose ir žydintys subtilių atspalvių žiedais. Vasarą tarp jų pasodinama vienmečių ar lengvai iš sėklų padauginamų daugiamečių augalų: aguonų, linažolių, piliarožių, sinavadų, juodgrūdžių, patagoninių verbenų, kvapniųjų pelėžirnių.
