Dar ХVII a. prancūzų architektas Fransua Mansaras pagalvojo: „Kodėl turi prapulti erdvė palėpėse?“. Ir sukonstravo tokį laužytą stogą, po kuriuo, pačiame namo viršuje, galima gyventi.
Pragmatiška romantika
Mansardoje daug šviesos, jos patinka menininkams, nes ten – arčiau žvaigždžių. Ten gyvena vargšai studentai, jauni įsimylėjėliai, nes tai – pigiausias būstas. Nuo senų laikų mansardinius aukštus imta laikyti kūrybinių profesijų žmonių – dailininkų, poetų, rašytojų – būstais. Daugeliui jie asocijavosi su gyvenimu, kupinu romantikos, įkvėpimo ir stiprių jausmų. Na, o paprasčiau kalbant – tai patalpos palėpėje, kurioje fasadinė pusė sukurta iš nuolaidžių arba laužytų stogo plokštumų.
Mansardinės patalpos tapo populiarios ir Lietuvoje. Visų senųjų medinių namų stogai – šlaitiniai. Tiesa, plotas po jais dažniausiai būdavo skirtas laikyti seniems ar retai naudojamiems daiktams. O dabar mansardoje galima gyventi – tai visaverčio antrojo aukšto ekonomiškai naudinga alternatyva. Namas su funkcionaliai suprojektuota mansarda ne tik nenusileidžia dviejų aukštų pastatui, bet neretai ir laimi, nes patalpa pastogėje namų interjerui suteikia jaukaus žavesio.
Mansardos įrengiamos ne tik individualiuose namuose, bet ir daugiabučiuose su šlaitiniais stogais – tai puikiai matyti iš stoguose įmontuotų stoglangių. Papildomos patalpos praverčia, jeigu šeima didelė, jei yra suaugusių vaikų. Jauni žmonės mielai kuriasi mansardoje ir su dideliu malonumu ją įsirengia pagal savo norus.
Taigi mansarda gerokai padidina gyvenamųjų patalpų plotą. Be to, kaip yra apskaičiavę specialistai, įsirengti mansardą kainuoja tik trečdalį pinigų, reikalingų pirmajam namo aukštui įrengti.
Kaip įsileisti šviesą
Kaip padaryti, kad į mansardą patektų saulės šviesos? Yra trys būdai:
į stačias sienų dalis įstatyti paprastus vertikalius langus,
suprojektuoti liukarnas (pranc. lucarne) – išsikišimus šlaitiniame stoge, panašius į nedidelį namelį ar inkilą su standartiniais vertikaliais langais,
įstatyti stoglangius.
Nors kaina ir bus didesnė, tačiau praktiškiausi – stoglangiai. Vertikalūs langai statmenose sienose tiks tik tuo atveju, jei patalpoje tokių sienų apskritai yra. O štai liukarnų geriau atsisakyti, nes jose esantys langai atsiduria nišose ir suteikia tik taškinę šviesą. Be to, papildomi stogo laužymai pareikalaus išlaidų, statybinių medžiagų ir šildymo prietaisų. Taigi geriausias variantas – stoglangiai, įrengti pagal šlaitinio stogo nuolydį. Į patalpas jie praleidžia beveik dukart daugiau šviesos negu įprasti vertikalūs langai.
Su lubomis ar be jų?
Nuo lubų (ar bus jos, ar ne) priklauso mansardos stilius. Patalpoje be lubų išryškinamos stogo atramų konstrukcijos, sijos. Atvira erdvė iki pat stogo šlaitų susikirtimo suteikia galimybę įgyvendinti ypatingus dizaino sprendimus.
Ten, kur išsitiesti sunku
Erdvė palei grindis turi būti išnaudojama racionaliai – čia galima įrengti drabužinę, sudėti patalynės, vaikų žaislų dėžes, sumontuoti žemas knygų lentynas ir t. t. Tai tokie interjero elementai, kuriais nereikia naudotis stovint.
Šiluma kyla į viršų
Visavertei mansardos gyvenamajai patalpai labai svarbu yra šildymas. Jeigu į mansardą šiluma gali laisvai patekti iš pirmojo aukšto, kartais jos ir užtenka (jei gera stogo šilumos izoliacija). Nesunku įrengti šildymo sistemą, jeigu name jau įvesta elektra, sutvarkytas šildymas ir visi santechniniai patogumai. Visa tai „privesti“ iki mansardos – techniniai dalykai. Bet jeigu šių civilizacijos stebuklų nėra, pvz., kaimo sodyboje, teks apsispręsti individualiai. Alternatyvų nemažai: židiniai, krosnelės, dujų konvektoriai ir t. t.
Baldai
Apstatyti mansardą baldais – atsakinga užduotis, ypač jei patalpa nedidelė. Be to, tenka atsižvelgti ir į lubų formą. Taigi baldai būtinai turi būti kompaktiški, universalūs, paprastų konstrukcijų ir, svarbiausia, komfortiški – svarbu, kad prie jų prieiti būtų patogu, nereikėtų lenktis ar tūptis. Pasirinkimas pirmiausia priklausys nuo konkrečių mansardos sąlygų ir jos funkcionalios paskirties – gal tai bus puiki vieta ramiai ilsėtis, gal bus įrengtas saulės nutviekstas vaikų kambarys, erdvi biliardinė, atokus darbo kabinetas, biblioteka ar žiemos sodas.
Stilius
Mansarda paprastai yra užmiesčio namo privilegija, todėl jos stilius dažniausiai kantri arba eklektiškas, pabrėžiantis romantišką gyvenimą po stogo skliautais. Pavyzdžiui, šviesiai rusva kambario apdaila, sofutės, tapetai ir užuolaidos su gėlytėmis primena Prancūziją, o apipavidalinta mediena, nudažyta šiltais auksiniais atspalviais ir apstatyta pintais baldais mansarda alsuos kaimišku jaukumu.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
