Šį kartą pristatome paprastą, bet ne prastą augalą, dažnai auginamą sodybose ne tik dėl gražių žiedų, bet ir dėl vaistingų uogų.
Paprastasis putinas (Viburnum opulus) savaime auga daugelyje Europos, vidurio Azijos ir šiaurės Afrikos šalyse. Paprastai jį sutiksime pamiškėse bei šalia įvairių drėgnų vietų: ežerų, pelkių, upių ir kitų. Tai vidutinio aukštumo krūmas, pasiekiantis 2,5 – 5 metrų aukštį ir panašų plotį. Pavasarį išskleidžia žalius, plačius ir skiautėtus lapus, forma šiek tiek panašius į klevo, tik mažesnius. Balti žiedai pražysta vėlyvą pavasarį – gegužės pabaigoje. Žiedai labai įdomūs – stambūs, skėčio formos, sudaryti iš dviejų rūšių žiedelių: kraštiniai žiedai dideli ir ryškiai balti. Bet jie yra belyčiai, skirti tik vabzdžių apdulkintojų priviliojimui, kad šie, susidomėję ir atskridę iki įspūdingų žiedų, vėliau pasiektų smulkius dvilyčius žiedelius, esančius viduryje.
Vabzdžiams atlikus savo darbą, užsimezga uogos, moksliškai vadinamos kaulavaisiais. Šie prinoksta vasaros pabaigoje. Apie 1 cm skersmens raudonos uogos kaip ir žiedai būna išsidėsčiusios apvalioje kekėje. Jų skonis – labai rūgštus ir kartus, tad šviežias uogas valgyti nėra skanu. Uogos viduryje slepiasi vienas stambus kauliukas, simpatiškos širdelės formos. Ant šakelių uogos galėtų laikytis nors ir per žiemą, bet jas paprastai nulesa ir nubarsto paukščiai.
Uogose yra nemažai įvairių vitaminų, mineralų bei kitų naudingų ir aktyvių medžiagų. Nuo gilios senovės putinų uogas naudodavo kaip padedančias nuraminti nervus, nuo rytinio pykinimo, astmos priepuolių, dieglių, esant raumenų spazmams ir mėšlungiui bei aukštam kraujo spaudimui reguliuoti, taip pat įvairiems ginekologiniams susirgimams gydyti.
Uogų nepatariama daug valgyti, ypač šviežių ir ne visai sunokusių, nes gali sukelti vėmimą ir viduriavimą. Geriausia jas kurį laiką palaikyti šaldiklyje, kad išnyktų kartumas arba naudoti džiovintas. Iš uogų galima spausti sultis, gaminti uogienes bei džemus. Putinų žievė bei lapai taip pat gali būti vartojami gydymui, jie turi panašias savybes kaip ir uogos.
Jei nuspręsite auginti paprastąjį putiną, parinkite jam drėgną ir derlingą vietą. Jis puikiai gali augti ir daliniame pavėsyje; šalčių nebijo. Prie namų dažniau sodinamas ne rūšinis augalas, o įvairios jo veislės, ypač ‘Roseum‘, kuri paprastai būdavo auginama šalia senųjų lietuvių sodybų ir vadinama „gulbinu“ – dėl savo didelių, apvalių ir baltų žiedynų. Gal todėl ir angliškai paprastasis putinas vadinamas Snowball tree – „sniego gniūžtės medžiu“. Paprastuosius putinus galima auginti ir karpomose gyvatvorėse – jie nebijo genėjimo. Tokios tankios gyvatvorės labai patinka smulkiems paukšteliams, jie čia mėgsta sukti lizdus, slėptis ar smaguriauti uogomis.
Yra išvesta ir kitokių įvairių šio putino veislių – nedidukių (‘Compactum‘, ,Nanum‘), baltai margintais lapais (‘Variegatum‘), geltonomis uogomis (‘Xanthocarpum‘) bei kt.
Lietuvoje taip pat dažnai auginamos ir kitos, nesavaiminės putinų rūšys – sodinis (V.lantana), gauruotasis (V.rhytidophyllum) visžaliais lapais bei kitos rūšys ir jų veislės.
Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!
