Šiuolaikinis plytelių pasirinkimas kartais gali netgi sutrikdyti. Jų yra įvairių dydžių, spalvų, medžiagų, faktūrų. Tradiciškai plytelės Lietuvoje klojamos daugiau virtuvėse, voniose bei prieškambariuose, tačiau pamažu atsiranda nauja tendencija išmėginti jas ir kituose gyvenamojo namo kambariuose. Kas geriausiai tinka jūsų patalpai pasakyti, ko gero, galėtumėte tik jūs pats, todėl spalvas ir raštus geriausia rinktis parduotuvėje ar kataloge. Tiesa, egzistuoja ir keli techniniai parametrai, kuriuos visuomet naudinga žinoti. Apie grindų plyteles pasakoja salono „Iris“ atstovas Andrius Dulskas.
Plytelių pasirinkimas
Pačios populiariausios yra dviejų kategorijų plytelės: keraminės ir keraminės akmens masės. Pirmosios pasižymi didesniu vandens įgeriamumu, tačiau klojant jas namo viduje, šis parametras beveik neturi reikšmės. Kone visos keraminės plytelės yra glazūruotos, kai tuo tarpu akmens masės plytelių apdaila būna įvairi, jos dažnai būna didesnių išmatavimų.
„Keraminės plytelės gali būti naudojamos visose patalpos erdvėse, bet dažniausiai jos klojamos vonios kambariuose, virtuvėje. Akmens masės plytelės dažniau dedamos svetainėse, koridoriuose – didesnėse erdvėse“, – pasakoja A. Dulskas. Taip pat egzistuoja ir kitos rūšys – klinkerio plytelės, kurios dažniau klojamos lauke, jos naudojamos fasado apdailai, terasoms, tačiau nevengiama jų kloti ir į vidų. Taip pat galima rinktis apdailą iš natūralaus akmens ar stiklo mozaikos. Plytelės apskritai yra šalta danga, todėl vis populiariau tampa namuose įsirengti grindinį šildymą.
Nors techniškai plytelės gali būti žymimos pagal įvairius parametrus, renkantis jas naudojimui namuose, aktualios yra tik kelios iš jų. Vieni svarbiausių kriterijų, pašnekovo teigimu, yra atsparumas įbrėžimams, dilumui, slidumo klasės, įgeriamumas. Šis parametras lemia ar plytelės tinkamos kloti, pavyzdžiui, lauko sąlygomis. Glazūruotų plytelių atsparumą lemia plytelės apdailos tipo ir konkrečių technologijų taikymo būdai.
Atsparumas dilimui atpibūdinamas kaip plytelės paviršiaus nusidėvėjimas per tam tikrą laiką, matuojant kubiniais milimetrais. Tai vadinamoji PEI klasė, žymima penkiomis kategorijomis (I-V). Vis dėlto, šis parametras yra aktualiausias ten, kur vaikšto didelis srautas žmonių, o namo ir buto sąlygomis užteks pasirinkti ir II-III ir žemesnės klasės plyteles.
Kitas pažymėtinas reikalavimas renkantis – plytelių slidumas. Slidumas basai kojai žymimas A, B, arba C klase, o avalynei egzistuoja R klasės nuo 9 iki 13. Tai svarbu įrengiant plyteles vonios kambariuose, baseinuose. Kuo aukštesnė kategorija, tuo paviršius mažiau slidus: A klasėje reikalavimai yra mažiausi, C klasės danga vaikštant basomis yra mažiausiai slidi. Tas pats galioja ir R klasei – R9 yra slidžiausia iš jų.
Taip pat nereikėtų pamiršti ir pagrindinio – estetiškumo kriterijaus. „Anksčiau standartiškai grindys būdavo klojamos kiek tamsesnės spalvos nei sienos, t.y. jei konkreti plytelių kolekcija yra kelių spalvų, gamintojas grindines plyteles dažnai pateikdavo tamsesnio tos kolekcijos tono. Šaltos ir šiltos spalvos turi reikšmės, tačiau vienos taisyklės nėra, todėl reikėtų žiūrėti konkrečiai pagal patalpą, savo skonį ir dizaino suvokimą. Yra niuansų, kurių pagalba renkantis plyteles galima keisti erdvės suvokimo pojūtį. Vienas jų – jei stačiakampes plyteles klijuosime horizontaliai, ilgąja kraštine, patalpa atrodys didesnė, jei vertikaliai – aukštesnė. Taip pat, jei klijuosime didesnio formato, tarkime, 45×45 cm, 30×60 cm ir panašias plyteles, mažesnė patalpa atrodys didesnė, ir priešingai, jei klijuosime mažesnio formato, 10×10, 20×20 cm, plyteles – didesnė erdvė atrodys mažesnė“, – patarimais dalijasi A. Dulskas.
Pašnekovas pastebi tendenciją, kad gamintojai yra linkę atsisakyti mažesnio formato, pavyzdžiui, praeityje populiaraus 20×25 cm, ir gaminti didesnes plyteles. Vizualiai taip pat skiriamos kelios rūšys – paviršius skirstomas pagal į matines, pusiau blizgias ir blizgias. Yra gamintojų, kurie pristato tris tos pačios plytelės variantus būtent pagal blizgumą.
Kaip ilgai tarnauja plytelės
„Jei tai bus keraminė glazūruota plytelė, suklota koridoriuoje, kur vaikštoma su nešvariais batais, plytelės per ilgą laiką gali susibraižyti. Tai nereiškia, kad jos suskilinės, tačiau estetinis vaizdas šiek tiek pasikeis. Jei tai yra akmens masė, o ypač neglazūruota akmens masė, danga bus dar ilgaamžiškesnė, kadangi net ir kažkiek mikronų ar milimetrų nusidėvėjus, jei plytelei pagaminti taikyta tecnologija, kurios pagalba plytelės spalva yra per visą jo storį, balti plotai ar kita spalva neatsivers, ji dėvėsis iki paskutinio milimetro“, – teigia A. Dulskas.
Priežiūra
Plytelės yra ne tokios jautrios drėgmei palyginus su kitomis dangomis bei gana lengvai nuvalomos. „Rekomenduojama priežiūra – elementarus valymas kasdieninėmis buitinėmis priemonėmis. Keraminės plytelės valomos drėgna šluoste. Esant vyno ar kavos dėmėms, valyti patariama koncentruotu balikliu (HCIO4Na). Jokiu būdu plytelių valymui netinka priemonės, sudėtyje turinčios hidorfluorido rūgšties (HF).
Yra įvairių plytelių paviršių, taip pat ir reljefiniu paviršiumi, tačiau jeigu pagal poreikį grindys valomos kartą ar du kartus per savaitę, jos bet kokiu atveju išsivalys ir estetinis vaizdas nedings. Siūlių užpildas tarp plytelių, bėgant laikui, gali keisti spalvą dėl užterštumo, ypač jei paviršius menkai prižiūrimas. Tačiau egzistuoja ir siūlių spalvos renovavimo priemonių“, – pasakoja pašnekovas.
